Zita KATKIENĖ

Praėjusį penktadienį Jungtinėse Amerikos Valstijose ištikus širdies smūgiui mirė penkiolika metų Čikagoje gyvenęs ilgametis „Vairo“ vadovas Vytautas Katilius. Per dvejus pastaruosius metus šiandieninis „Vairo“ kolektyvas du kartus lankėsi Amerikoje ir abu kartus bendravo su legendiniu „Vairo“ vadovu, nors dirbti drauge neteko. „Tik keletui valandų buvome susitikę“, - sako šiandieninis grupės vadovas Rolandas Janušas, kuriam, kaip ir visiems V. Katilių pažinusiems muzikantams, žinia apie mirtį buvo labai netikėta, nes muzikantas planavo grįžti į Šiaulius ir po ilgo  išsiskyrimo susitikti su mama Antanina Katiliene, dviem broliais, dukterimi, gyvenančia Vilniuje, kitais artimaisiais, draugais, pažįstamais, šiandien gedinčiais drauge su visais.  

 

 

Vakar koncertų salėje „Saulė“ buvo ruošiamasi priimti iš Čikagos parvežtą buvusio „Vairo“ vadovo  Vytauto Katiliaus urną. Šiandien nuo 9 iki 13 valandos koncertų salėje „Saulė“ su velioniu atsisveikins jo gerbėjai. Nuo 12 valandos atsisveikinimo dainas savo pirmtakui skirs šiandieniniai „Vairo“ muzikantai, draugai, prisimenantys legendinį gitaristą ar bendravę su draugu, gyvenančiu anapus Atlanto. 

 

Beveik prieš tris dešimtmečius, 1982 metų pavasarį, Vytautas Katilius pradėjo vadovauti anuomet mažai žinomam dviračių gamyklos „Vairas“ kolektyvui, tuomet net nesvajojusiam apie didžiąją sceną. Tuomet kolektyve muzikuojantys atlikėjai dirbo kitus darbus, o muzika visiems buvo laisvalaikio pomėgis ir malonumas. 

 

„Kai 1982 metais aš atvykau į Šiaulius, jau buvo prasidėjęs „Vairo“ žibėjimas“, - sako kantri muzikos propaguotojas Pranas Trijonis, jau matęs kolektyvą profesionaliojoje scenoje, sparčiai populiarėjantį, ne tik šalyje, bet ir Sovietų Sąjungoje. Visi kolektyvo nariai jau buvo palikę darbus gamykloje ir pagrindinis jų užsiėmimas buvo repeticijos, nuolatiniai koncertai, konkursai, apžiūros, festivaliai, kuriuose pelnydavo pripažinimą, didžiulį populiarumą bei aukštus įvertinimus, prizus, padėkos raštus, diplomus.

 

Pamena P. Trijonis, jog jau tada niekas neabejojo vadovo Vytauto Katiliaus talentu. Juolab kad kolektyvas atliko tik jo aranžuotas dainas. Iki šiol scenoje skamba „Radijo imtuvas“, „Vilčių vaivorykštė“, „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai“ ir daugelis kitų, už kurias atlikėjai ir klausytojai dėkingi Vytautui Katiliui.  

„Aš jį prisimenu kaip labai gabų, energingą muzikantą ir kolektyvo vadovą“, - sako P. Trijonis apie nedidelio ūgio, tačiau ypač didelės sielos žmogų, kuris garsėjo ir keistu charakteriu, tvirta nuomone, taip pat atvirumu, nuoširdumu, tiesumu. 

 

Puikiai gitara grojantis V. Katilius vadovavo ne tik „Vairui“. Jis buvo įkūręs ir kantri grupę „Obuolys“, kuri dalyvaudavo ir netrukus įsikūrusio kantri kolektyvo „Jonis“ rengiamose „Šerifo atostogose“. Tada ypač populiari buvo ir ilgai populiarumo viršūnėse išsilaikiusi Vytauto Katiliaus sukurta kantri stiliaus daina „Broliai“. 

 

Muzikantams buvo didelis netikėtumas, kai Vytautas Katilius nusprendė išvykti į Ameriką. „Gal lėmė laikmetis, kai iš muzikos išgyventi tapo vis sunkiau“, - sako muzikantas.

 

 

Tačiau draugiški ryšiai su vyresniuoju kolega išliko. Pranas Trijonis  džiaugdavosi nedažnais skambučiais, žinutėmis iš anapus Atlanto. „Aš žinojau, kad jis toliau lavina kantri gitaristų stilių, nors aktyviai ir negroja“, - pasakoja muzikantas. 

 

Vėliau V. Katilius pasakojo, kad turi įsirengęs namų įrašų studiją, kuri ypač džiugino. Tačiau duonos valgyti iš muzikos neteko. V. Katilius Niujorke dirbo taksistu, vėliau sunkvežimio vairuotoju, ėmėsi ir kitų darbų. 

 

Per pastaruosius dvejus metus porą kartų Amerikoje lankėsi ir Čikagoje koncertavo šiandieninis „Vairo“ kolektyvas, vadovaujamas Rolando Janušo. Vadovas džiaugiasi, jog abu kartus susitiko su Vytautu Katiliumi, nors prieš tai nebuvo tekę su juo bendrauti. „Per valandą, antrą žmogaus nepažinsi, tačiau susitikimai buvo labai šilti“, - sako R. Janušas, kalbėjęs su buvusiu kolektyvo lyderiu ir apie galimybę dainuoti su „Vairu“, ir apie planus parvykti į gimtinę. 

Deja, Vytautas Katilius į Lietuvą sugrįžo tik po mirties, neįgyvendinęs daugelio savo sumanymų. Kaip ir kiti kolektyvo nariai, jau išėjusieji į Anapilį, turėję dar daug planų ir sumanymų. Prieš keletą metų atsisveikinta su atlikėju Viliumi Onaičiu. Prieš metus išlydėtas ir Edmundas Čivinskas, kurio palaikai atgulė Mažeikių rajono kapinėse, nes Šiaulių miesto valdžia nepajėgė skirti patalpų atsisveikinimui su miestui iki šiol šviečiančia žvaigžde.