„Mūsų pagrindinė bėda - kad Šiauliuose nėra kultūrinės strategijos, nenustatyti prioritetai, - teigia „Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė. - Todėl ir dėl „Saulės žiedo“ Savivaldybės kultūros įstaigos neturėjo svaraus žodžio.“ 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.   
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jei dar prieš porą metų Šiaulių kultūros plėtrai skirtą beveik milijoną litų buvo galima pavadinti pyragu, tai 2011 metų – tik kepaišiu ar net kepaišiuku. Visiems mieste vykstantiems renginiams, vykdomiems projektams teskirta 536 tūkstančiai.
 
O ir nuo to kepaišio jau atriektas visas ketvirtis – 130 tūkstančių litų – IV tarptautiniam folkloro konkurso-festivaliui „Saulės žiedas“. Ir tai padarė dar pernai rugsėjį miesto politikai – kaip didžiausieji kultūros žinovai. Dabar kovą miesto kultūrininkai trupinasi kepaišio likučius – visiems kitiems renginiams, skirtiems Šiaulių 775-ajam jubiliejiniam gimtadieniui.
 
Ketvirtis – vienam, kitiems – kas liko 
 
Ir kuo tokios ypatingos Šiaulių didžiųjų kultūros žinovų-politikų malonės iš bendros miestiečių kultūrinės piniginės nusipelnė konkursas-festivalis „Saulės žiedas“?  
 
Tikėtina, kad imponuoja pirmiausia savo finansiniais užmojais: kad konkurso prizinis fondas – 5,6 tūkstančio eurų (arba 19,32 tūkstančio litų), kad atvykusi viena grupė (tik iš užsienio!) iš 32 narių, įskaitant vadovus, oficialius asmenis ir vairuotoją, aprūpinama nemokama nakvyne ir maitinimu tris kartus per dieną, kad ansambliai ir solistai, atrinkti į konkursą, privalo sumokėti dalyvio mokestį – nuo 50 iki 300 litų, kad „Saulės žiedo“ organizatoriai teigia, jog visas festivalis-konkursas kainuojantis beveik pusę milijono. Na tiek pat, kiek šiemetinė visa kultūrai skirta biudžeto eilutė...
Visai kitai Šiaulių kultūrai, kaip akivaizdžiai mažiau politiškai reikšmingai nei penkias dienas vykstantis konkursas-festivalis, beliko tik 406 tūkstančiai.
Prie tų mažareikšmių dar 360 dienų Šiauliuose vykdomų kultūrinių renginių priskirtos ir valstybinės (Kovo 11-oji, Tarptautinė vaikų gynimo diena, Valstybės diena, Kalėdos, Naujieji metai ir visa kita), ir jubiliejinė miesto gimtadienio šventė „Šiaulių dienos'775“ - joms visoms tetenka tik 149,8 tūkstančio litų. 
 
39,2 tūkstančio litų – Šiaulių nusipelniusiems ir jauniesiems meno, kultūros kūrėjams premijuoti, 100 tūkstančių – kelioms dešimtims mieste vykdomų kultūros projektų paremti, 37 tūkstančiai – miesto kultūriniam gyvenimui (premijos Dramos teatro aktoriams – 4 tūkstančiai ir 33 tūkstančiai litų įsigyti „Šiaulių metraštį 2007-2010“). 
 
Likę 80 tūkstančių litų – vadinamasis rezervas, kuris, anot Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Patricijos Poderytės, ir bus mažinamas, jei bus nuspręsta mažinti visas miesto biudžeto išlaidas. 
 
„Jei nereikės mažinti, tai pagal parengtą projektą šios lėšos būtų naudojamos skatinti meno kolektyvus ir atlikėjus, pelniusius tarptautinius, respublikinius apdovanojimus, meno kolektyvų kelionių į festivalius, konkursus išlaidoms iš dalies padengti, kultūros projektams, gavusių lėšų iš respublikinių ir tarptautinių fondų, kofinansuoti“, - vardija galimas aštuoniasdešimties tūkstančių litų panaudojimo galimybes Kultūros skyriaus vedėja.
 
Šimtą tūkstančių – į trupinėlius
 
Patricijos Poderytės nuomone, tokį kaip „Saulės žiedas“ ar kitokį festivalį-konkursą galėtų organizuoti ir Šiaulių kultūros įstaigos – ne blogiau, nei kad yra surengiamos „Šiaulių dienos“, tačiau dabar jos tegali pretenduoti tik į tuos 100 tūkstančių litų, skirtus dalinai paremti kultūros projektus. 
 
Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus gan optimistiškai nusiteikęs teigia: „Parengėme tris projektus – tarptautinio šokio festivalio-konkurso „Aušrinė žvaigždė“, Gubernijos rajono šventės ir Vandens šventės Rėkyvoje, o kitus festivalius ir renginius gal iš savo lėšų padarysime, gal užsidirbsime pinigėlių... Aišku, mūsų prioritetas yra garsinimo aparatūra, kuri genda, dėvisi ir kuriai lėšų negauname, bet be kurios nieko nepadarysi. Žodžiu, suksimės, versimės“.
 
Taigi Vandens šventei prašoma 13,5 tūkstančio, arba 50 procentų reikiamo finansavimo, kaip ir Gubernijos rajono šventei, kurios projektu prašoma 3 tūkstančių litų. 5-ajam festivaliui-konkursui „Aušrinė žvaigždė“ reikėtų 30 tūkstančių litų, tai yra, apie 30 procentų finansavimo, tačiau šio festivalio organizatorės choreografijos studijos „Aušrinė“ administratorė Zita Mundinienė sako, kad tokios sumos net nesitiki gauti, todėl skaudu, jog vaikų festivaliui kitaip nei suaugusiųjų lėšų neatsiranda.   
 
„Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė, šiemet pateikusi du projektus - festivalio „Literatūrinis žiemkelis“ (prašoma 7,3 tūkstančio litų) ir  9-ojo tarptautinio menų festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ (13,9 tūkstančio litų), sako: „Man tas „Saulės žiedas“ patinka, bet manau, kad negali būti tokių didelių skirtumų tarp visų mieste vykstančių renginių finansavimo. Mes savo projektams prašome tik trisdešimties procentų finansavimo ir tikimės gauti bent 80 
 
procentų prašomos sumos. Aišku, jei nugalės sveikas protas...“
 
Politiniai sprendimai prieš sveiką protą 
 
Tačiau kiek gali būti sveiko proto, kai reikia kelioms dešimtims projektų ištrupinti šimtą tūkstančių?
 
„Teks išsitekti, - konstatuoja Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė. - Kultūros plėtrai prašėme per milijoną, skyrė tik 536 tūkstančius, o iš jų jau 130 tūkstančių atiduota „Saulės žiedui“. Tai visai neįprasta praktika, nors praėjusią kadenciją taip du kartus buvo padaryta. Ir nors abu kartus ir Kultūros skyrius, ir Kultūros taryba tam prieštaravo, bet Savivaldybės taryba tokį politinį sprendimą priėmė.“  
 
Devyniolika metų „Laiptų“ galerijai vadovaujanti Janina Ališauskienė apie tokius politinius sprendimus irgi turi ką pasakyti: „Vaikštau ir aš pas politikus, bet, matyt, ne taip vaikštau“. Todėl direktorė džiaugiasi pernai iš Savivaldybės rezervo gavusi tik du tūkstančius litų „Šiaulių Monmartro respublikai“, šiemet prieš rinkimus išprašiusi pakeisti vėjų perpučiamą langą ir pažadą sutvarkyti kiaurą stogą.

 


 
Straipsnių peržiūros
94239857
Į viršų