Zita KATKIENĖ

Neseniai šiaulietis Bronius Mitkevičius lankėsi Kryžių kalne ir buvo priblokštas ten matytu vaizdu – šalia Kryžių kalno stovinti koplyčia, kurioje palaimintuoju paskelbtas Popiežius Jonas Paulius II aukojo iškilmingas Mišias, visiškai apleista, griūvanti. „Juk artėja Europos vyrų krepšinio čempionatas, į Šiaulius atvyks daug užsieniečių, taip pat ir lenkų. Dažnas užsuks ir į visame pasaulyje garsų Kryžių kalną bei pamatys griūvančią koplyčią – kils skandalas“, - sunerimo šiaulietis. Deja, rudens koplyčia nebesulauks – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas patvirtino, jog Vyriausybės nutarimu yra skirta 15 tūkstančių litų koplyčiai nugriauti ir tai bus atlikta tuoj po tradicinių Kryžių kalno atlaidų, kurie vyks liepos 31 dieną.  

Jau seniai tikintieji sunerimę dėl šios koplyčios likimo. Iki šiol, pastebi B. Mitkevičius, tikintieji suklumpa prie koplyčios maldai. Tačiau koplyčia jau kelia pavojų, nes ir mediniai laiptai, ir grindys sutręšę, pūvantys, žengęs žingsnį gali ir įlūžti. Seniai aukštyn kojomis apverstas ir stalas, prie kurio šventasis tėvas aukojo Mišias ir laimino besimeldžiančius žmones 1993-iaisiais, kai lankėsi Kryžių kalne. Tada visame pasaulyje kryžių kalnas buvo išgarsintas, tada visas pasaulis sužinojo ir apie šią koplyčią. Ir iki šiol žino, nors nėra jokios lentelės, informuojančios apie tai, kad čia stovėjo Popiežius Jonas Paulius II ir aukojo šventas Mišias. 

Daugeliui tikinčiųjų svarbu, kad ši koplyčia būtų išsaugota kaip tikinčiųjų paminklas, susijęs su popiežiaus atminimo  išsaugojimu.

Pasak Šiaulių rajono tarybos nario Broniaus Astrausko ši koplyčia buvo statoma kaip laikinas statinys, todėl ir nebuvo planuota išsaugoti. Koplyčią projektavęs architektas Agimantas Jukna, pasak politiko, buvo už tai, kad koplyčia būtų išsaugota, remontuojama. Nes pagrindinės jos konstrukcijos yra tvirtos, gelžbetoninės, remontas brangiai nekainuotų. 

Šiam tikinčiųjų norui paprieštaravo pats Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kuris pirmas pasiūlė nugriauti šį laikiną statinį ir jo vietoje statyti bažnyčią. 

Diskusijos, reikia ar nereikia bažnyčios Kryžių kalne, įsižiebė ir iki šiol netyla. Praėjusį ketvirtadienį šis klausimas buvo svarstomas ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.  Buvo siūlyta duoti leidimą statyti prie Kryžių kalno bažnyčią, kaip to pageidauja Šiaulių vyskupijos kurija. Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūzas rajono politikus patikino, jog visame pasaulyje įprasta, kad tikintiesiems šventose vietose statomos bažnyčios. 

Deja, daugelis tikinčiųjų tam prieštarauja. Pasak Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Lukšo, vyskupo noras nebus įgyvendinamas, nes popiežiaus koplyčia yra konservacinėje Kryžių kalno zonoje, ir šioje vietoje jokio statinio statyba neleidžiama. Šiuo metu ant Jurgaičių piliakalnio, dažniau vadinamo Kryžių kalnu, stovi nesuskaičiuojama gausybė kryžių, kurie čia pradėti statyti nuo XIX amžiaus vidurio. Kelios dešimtys kryžių yra įtraukti į kultūros vertybių registrą. 

Atsisakyta tik minties nestatyti bažnyčios toje vietoje, kur šiandien dar stovi apgriuvusi koplyčia. Tačiau minties statyti bažnyčią neatsisakyta – jai vieta numatyta Turizmo ir informacijos centro teritorijoje, kur skirta 50 arų žemės. Pasak direktoriaus, šalies Vyriausybė siekia, kad su šios bažnyčios pavadinimu būtų įamžintas ir popiežiaus Jono Pauliaus apsilankymas Kryžių kalne. „Tai turi spręsti paminklosaugininkai, tikintieji“, - sako direktorius. 

Rajono politikai, pasak direktoriaus, nebalsavo dėl leidimo statyti prie Kryžių kalno bažnyčią. „Ir meras prašė nebalsuoti, ir dauguma politikų siūlė dar leisti žmonėms diskutuoti dėl bažnyčios Kryžių kalne reikalingumo“, - sako vadovas įsitikinęs, jog pagrindinį sprendimą turėtų priimti ne politikai ir net ne tikintieji, o specialistai. Pasak K. Lukšo, Kryžių kalnas – ne vien Šiaulių rajono – visos Lietuvos nuosavybė, todėl ir pasisakyti turėtų visos šalies žmonės. 

Ar tikrai rajono politikai nuoširdūs, leisdami žmonėms diskutuoti, išsakyti savo nuomonę dėl bažnyčios statybos. Gali būti, jog tai – jau nuspręsta, nes Lietuvos vyriausybė prieš mėnesį, gegužės 18-ąją, priėmė sprendimą skirti 15 tūkstančių litų laikinajai koplyčiai nukelti. 

Tačiau griovimas dar nepradėtas. Statinys, ant kurio stovėjo popiežius Jonas Paulius II, dar pusantro mėnesio stovės prie Kryžių kalno. „Mes gavome Šiaulių vyskupijos ir Šiaulių vyskupijos kanclerio prašymą aptverti koplyčią ir išsaugoti iki tradicinių Kryžių kalno atlaidų“, - teigia direktorius. 

Atlaidų metu nebus leidžiama lipti ant koplyčios, nes tai gali būti pavojinga. Tačiau po atlaidų laikinasis statinys bus nukeltas. Nukelti laikinąją koplyčią Vyriausybė įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybę ir Šiaulių vyskupijos kuriją. 

 

Ir, deja, jau niekam nesvarbu – nori ar nenori to tikintieji. Todėl labai abejotina, ar bus atsižvelgta į daugumos nuomonę ir dėl bažnyčios statybos. Nes daugumos nuomonė seniai išsakyta – dar vienos bažnyčios Šiauliams nereikia. Politikai, pasak administracijos direktoriaus, šį klausimą dėl Kryžių kalno detaliojo plano koregavimo atidėjo iki liepos 21-osios – kito Tarybos posėdžio. Per tą laiką planuojama surengti ne vieną diskusiją, norima diskutuoti pokalbių laidoje per nacionalinę televiziją. Juk Kryžių kalnas yra įtrauktas ir į Jono Pauliaus II piligrimų kelią, tad  daugelis turi teisę išsakyti savo nuomonę, kokį Kryžių kalną norėtų matyti šiame kelyje: su bažnyčia ar be bažnyčios, su Popiežiaus koplyčia ar be koplyčios...

Deja, panašu, jog tai - tik politikų ir bažnytininkų grimasos, kuriomis siekiama užslopinti tikinčiųjų aistras. Kai sprendimus priima tie, kurių rankose pinigai, žmonių nuomonė mažai ką reiškia.