Zita KATKIENĖ

Kiekvienam norisi žinoti reiškinio ar įvykio pradžią ir pabaigą. Tačiau visada esama dalykų, kuriuos įrėminti į šiuos matavimo standartus nėra lengva, nes niekas nei pradžios, nei pabaigos nepaskelbia.

 Niekas, matyt, nepaskelbs ir finansinės krizės pabaigos, sudrebinusios ne tik viso pasaulio ekonomiką, bet ir dažną šiauliečių šeimą, dažną žmogų, kuriam šiandien rūpi tik viena – kaip išgyventi, kaip sudurti galą su galu. O ypač tada, kai šeimą palietė nedarbas, atlygio mažėjimas.

„Mamyte, tai jau  nebebūsime nebepavalgiusios“, - darželinio amžiaus mergytės klausimas priverčia suklusti parduotuvėje buvusius pirkėjus ir žvilgtelti į šiaulietės pirkinių krepšį, pilną kasdienės reikmės produktų. Nusmelkia mintis: „Kažkam krizė jau baigėsi?“

Aišku, viena kregždė – dar ne pavasaris, tačiau manau, jog ne man vienai jau nebesinori nei sakyti, nei girdėti to žodžio, kai už lango vis skaisčiau šviečia saulė, o diena vis ilgėja ir šyla, braukdama nuo žemės veido pabodusio sniego purslus.  Lengvesnio ir gražesnio gamtos ciklo budimas – taip pat krizės pabaiga, nes atšilusi gamta išsprendžia daug problemų. Juk lengviau susirasti pastogę tam, kas jos neturi. Nebereikia sukti galvos dėl sudėvėtų žieminių batų ar taip ir neįsigyto žieminio palto. Baigėsi rūpesčiai, slėgę daugelio pečius vien dėl to, kad už lango – žiema, verčianti sunaudoti daug daugiau energijos išteklių vien tam, kad žmogus išgyventų. Net ir maisto kalorijų reikia daug mažiau gyvenant šiltuoju metų laiku, kuris jau beldžiasi ne tik į mūsų langus, bet ir į širdis, jausmus, pavargusius nuo sunkmečio atneštų problemų. 

Paradoksalu, tačiau sunkmečio pabaigos ženklu pavadinčiau ir... plėšikautojų armijos akivaizdų išaugimą. Ypač tai supratau po to, kai, rašydama kasdienę kriminalinę kroniką perskaičiau policijos pranešimą, jog vienos įmonės tolimojo reiso vairuotojas... pavogė ne tik automobilį, bet ir visą į Italiją ar Vokietiją vežtą krovinį. Šis žmogus nusprendė sutraukyti krizės pančius, nes jau pavargo keliauti tolimų kraštų keliais, o grįžęs namo laukti nesulaukti, kada jam bus sumokėtas atlygis. Nebelaukti darbdavio malonės ryžtasi vis daugiau ir daugiau žmonių. Vieni tai daro plėšdami ir vogdami iš tų, kurie turi, kaip ir Tado Blindos laikais. Nes, kaip ir anais laikais, žmonės puikiai žino, kad krizė ne visus nuskurdino – kiti tik praturtėjo.

Tad... tereikia imtis kraštutinių priemonių – jėga pasidalyti tai, ką sukaupė krizės išrinktieji?.. Ir tik tada baigsis išnaudojimas, gąsdinimas atleidimu iš darbo vien dėl to, kad prie Darbo biržos vartų – eilė bedarbių? O jie, sprogdinimai ir šaudymai, stebint kriminalines naujienas, kuriose žinutės apie padegtą automobilį ir nušautą verslininką, apiplėštą prabangų namą – jau nebestebina. Kas rytą kriminalinėse kronikose ieškoma atsakymo į klausimą – kuris kris šiandien. Tik supraskite mane teisingai – neraginu imti į rankas savadarbio šautuvo ir paspausti jo gaiduką tada, kai iš restorano eis ponas darbdavys.

Žmogui geriau sėsti už grotų, nei abejingai laukti ir žiūrėti į kitų savivalę, kęsti tą neteisybę, kuri akis bado kiekvienam, matančiam, jog vis daugiau yra tokių, kurių gyvenimas gerėja po tuo pačiu krizės ženklu, kuris vienam tapo skurdo, o kitam – lobizmo simboliu. 

Akivaizdu, ne visi skursta ir tada, kai brangsta pienas ir dešra. Visi matome, kaip prekybos centruose kyla kainos. Per praėjusį mėnesį bene labiausiai į viršų pasistiebė pieno ir jo produktų, daržovių kainos. Netrukus, pranešama, brangs ir mėsa. Pabrango dauguma maisto produktų ir nealkoholiniai gėrimai. Kainų analitikai skelbia, jog didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 8 proc. pabrangusios daržovės ir bulvės, 1,3 procento - duona ir grūdų produktai, 3,9 – vaisiai ir uogos, 4,5 proc. sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,5 proc. žuvys ir jų produktai bei 0,4 proc. pabrangusi mėsa ir jos produktai. Daugumai atrodo, jog dabar jau tikrai nebebus iš ko gyventi, dabar jau nei mėsos, nei pieno dažnas nebeįpirks. 

Ir tik tie, kurie geba įžvelgti krizės pabaigos ženklus, galvoja kitaip. Juk tereikia prie šių skaičių  ir žodžio „pabrango“ parašyti, jog atgyja pieno ir mėsos gaminių gamintojai, geriau jau gyvena duonos ir grūdų produktų augintojai, sviesto, aliejaus ir kitų riebalų, pieno, sūrio, kiaušinių gamintojai abejonių nebekils – krizės pabaigos ženklai akivaizdūs, nes tai – gerėjančio gyvenimo ženklai.