
Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną – moterys sulaukia ypatingo dėmesio, gėlių, dovanų ir gražiausių žodžių.
Juk nuo seno dailiosios lyties atstovės buvo tos, kurios kurstė šeimos židinį, rūpinosi vyru ir vaikais. Tik moters dėka namai prisipildydavo jaukumo, o ant stalo garuodavo karšta vakarienė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Ieva LIUBŠYTĖ
Tačiau skriejant amžiams moterys suprato, kad keturios namų sienos jas dusina, kad jos gali ne tik pasirūpinti šeima, bet ir pristatyti save visuomenei kaip išsilavinusias, įvairiausių idėjų nestokojančias, savarankiškas asmenybes. Tad jau nemažai metų dailioji lytis stengėsi įsitvirtinti vyrų sukurtame pasaulyje ir įrodyti, kad savo mintimis ir darbais gali prilygti stipriajai lyčiai.
Tad dienraščio „Šiaulių naujienos“ žurnalistai Kovo 8-osios proga nusprendė pasiteirauti mokslo, verslo, medicinos ir sporto srityse nusipelniusių tiek vyrų, tiek moterų, kokią vis dėlto vietą moteris užima šiandieniniame pasaulyje.
B. K. Salatkienė: „Mokslo srityje aukštas pareigas užima tik trečdalis moterų“
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros docentė archeologė dr. Birutė Kazimiera Salatkienė teigia: „Pirmiausia pradėkime nuo to, kad esu feministė tiek, jog man atrodo, kad pusė pasaulio yra moteriška ir mes esame ta stiprioji pusė ir be mūsų pasaulis neegzistuotų.
Tačiau kad ir kaip būtų gaila, nors Lietuvoje moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra daugiau nei vyrų, bet vadovaujančius postus arba aukštas pareigas mokslo institucijose užima tik trečdalis dailiosios lyties atstovių, o dažniausiai– net ir mažiau nei trečdalis. Tik Skandinavijos šalyse moterų lygybė yra pasistūmėjusios į priekį.“
Anot B. K. Salatkienės, Lietuvoje gyvenama pagal tokį posakį, kad jeigu nori prilygti vyrui, turi būti už jį dešimt kartų protingesnė, ir kažin ar ši situacija greitai pasikeis.
„Priežastis yra ta, kad mūsų visuomenėje yra įsišaknijusios senojo patriarchalizmo tradicijos.
Šnekant apie užimamą padėtį moksle ar kitose srityse, tai daugelis porų netgi skiriasi dėl to, kad žmonos prilygta arba pralenkia vyrus. Žinoma, niekas neabejoja moterų protiniais sugebėjimais ar išsilavinimu, tačiau diskutuojant apie užimamus postus ir gaunamą atlygį skirtumas tarp vyrų ir moterų yra nemenkas“, – sako B. K. Salatkienė.
J. Dieliautas: „Mokslo pasaulyje padėtis nuo lyties nepriklauso“
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Filosofijos ir antropologijos katedros lektorius Jurgis Dieliautas teigia, kad moteris, kaip ir bet koks kitas mokslininkas, mokslo pasaulyje užima tam tikrą vietą.
„Yra sričių, kaip filologija, literatūrologija, kur moterų dauguma. Aišku, yra ir mokslo sričių, kur moteris užima ne tokią žymią vietą, bet tai priklauso nuo daugelio priežasčių“, – sako J. Dieliautas.
Be to, jis pabrėžė, kad ne visoms mokslo sritims moterys rodo dėmesį. Tad nuo to, kiek moteris turi interesų bei kiek bando vienoje ar kitoje mokslo srityje įsitvirtinti, ir priklauso jos padėtis.
„Mano manymu, vienoje srityje dominuoja viena lytis, kitoje kita lytis. Bėda yra kita – moterys nori užimti tokią pat vietą, kaip ir vyrai, ir būti nebe moterimis. Tai ir yra didžiųjų debatų ir diskusijų tema. Tačiau galiu pasakyti, kad mokslo pasaulyje užimama padėtis priklauso nuo paties asmens, nuo jo mokslinio lygio, nuo mokslinio laipsnio, nuo įdirbio, nuo kompetencijų ir nuo kitų svarbių komponentų, kurie su lytimi nėra susiję“, – patikino J. Dieliautas.
T. Šilinskas: „Moterys – stipriai įsitvirtinusios versle“
Vairavimo mokyklos „Autotodis“ vadovas Tadas Šilinskas nė nedvejodamas tvirtino, kad moterys versle šiuo metu yra stipriai įsitvirtinusios.
„Pastebiu, kad darbo reikalais vis dažniau susitinku su moterimis, o ne su vyrais. Tad sakyčiau, kad dailiosios lyties atstovės drąsiai ir konkurencingai žengia į priekį ir nebijo naujovių“, – tikino T. Šilinskas. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinė moteris toli gražu nepanaši tik į namų šeimininkę – anaiptol: ji drąsi, ryžtinga, žinanti, ko nori ir to siekia.
„Dabar labai dažnai pamatau, kai prabangius automobilius vairuoja moterys, o vyras sėdi šalia jų. Vadinasi, kad moteris turi daugiau privilegijų negu vyras. Manau, kad tai yra tikrai pagirtina. Juk žinome, kad visame pasaulyje siekiama, jog dailioji lytis kuo labiau įsitrauktų į bendrą veiklą. Siekiama, kad ne tik vyras būtų lyderis ir visur pirmautų, bet kad ir moteris galėtų jaustis lygiaverte vyriškosios lyties atstovams“, – pažymi T. Šilinskas.
E. Čižiūnienė: „Verslininkė turi daug kitų pareigų“
Grožio ir sveikatos klinikos direktorė Erika Čižiūnienė teigia, kad grožio versle moterys užima pagrindinę vietą.
„Šiuo metu grožio pasaulyje sukasi ir vyrai, bet vis vien manau, kad pagrindinis vaidmuo atitenka moterims. O jei kalbėtume apie kitas verslo rūšis, tai labai daug kas priklauso nuo pačios moters tipo“, – sako E. Čižiūnienė.
Tai pat ji tikina, kad didžiuliame verslo pasaulyje moterims sunkoka konkuruoti su vyrais, nes jos turi daug kitų pareigų: „Mūsų visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad pirmiausia moteris yra žmona ir mama. Ant jos pečių gula visi buities darbai. Kol kas Lietuvoje nėra to skandinaviško modelio, kur vyrai ir moterys vienodai rūpintųsi šeima. Tačiau kalbant apie veiklias moteris tiesiog neįtikėtina, kiek jos daug gali nuveikti tiek versle, tiek šeimyniniame gyvenime.“
Grožio ir sveikatos klinikos direktorės teigimu, stereotipus, kad vienintelė moters pareiga rūpintis šeima, dailiosios lyties atstovės intensyviai laužo.
„Mūsų Prezidentė – moteris, Seimo pirmininkė – moteris, verslo pasaulyje taip pat sukasi nemažai moterų. Be to, man atrodo, kad kaip verslininkės jos yra kruopštesnės ir sąžiningesnės. Tad džiugu, jog visuomenė moteris vis labiau priima, jomis pasitiki ir vertina“, – džiaugiasi E. Čižiūnienė.
D. Šidlauskienė: „Medicinos pasaulyje vyrai vertinami labiau“
Šiaulių sporto medicinos centro sporto medicinos gydytojos Danguolės Šidlauskienės nuomone,
medicinos pasaulyje vyrai pradedant nuo stojimo į aukštąsias mokyklas iki įsidarbinimo kažkodėl visada yra vertinami geriau, jiems mokamas didesnis atlygis.
„Tarp gydytojų yra šiek tiek daugiau vyrų nei moterų. To priežasčių negalėčiau įvardyti, tiesiog gal jie renkasi tokias specialybes, kur reikia mažiau emocijų, daugiau tvirtumo ir užtikrintumo.
Moteris kartais turi per daug gailesčio. Be to, mes pačios nesirenkame kai kurių specialybių, nes esame linkusios mažiau rizikuoti nei stipriosios lyties atstovai. Bet manau, kad šiais laikais tam tikra dalis moterų, kurios nori būti išgirstos ir pamatytos medicinos srityje, turi galimybę pačios už tai pakovoti ir save parodyti, taip visavertiškai prilygdamos vyrams“, – tikina D. Šidlauskienė.
M. Maželis: „Moterys gydytojos gali konkuruoti su vyrais“
Pasak Šiaulių Centro poliklinikos vadovo, vyriausiojo gydytojo Mindaugo Maželio, šeimos medicina ir pirminė sveikatos priežiūra yra labiau moteriškos specialybės.
„Kadangi aš pats atstovauju šeimos medicinai, tai galiu patvirtinti, kad didžioji dalis šioje srityje dirbančių gydytojų yra būtent moterys. Manau, dailiosios lyties atstovės puikiai jaučiasi tokiose srityse, kur gali būti arčiau žmogaus. Gydytojos kiekvieną dieną padeda šeimoms, vaikams, juos konsultuoja, vienaip ar kitaip užjaučia, sprendžia jų problemas, tiesiog tam tikra prasme gyvena kartu su ta šeima. Tad iš tiesų gydytoja šioje srityje galbūt labiau save atranda nei gydytojas vyras“, – sako M. Maželis.
O štai chirurgiją ir traumatologiją dažniau renkasi vyrai, nes šiose srityse reikia daugiau fizinio darbo ir ištvermės.
„Tačiau ir moterys savo vietą medicinoje tikrai atranda ir gali konkuruoti, net dirbti geriau nei stiprioji lytis“, – teigia M. Maželis.
A. Lankas: „Sporte visų teisės yra vienodos“
Anot ilgamečio baidarių irklavimo trenerio Antano Lanko, moterys sporte užima lygiai tokią pat vietą, kaip ir vyrai.
„Manau, kad sporte visų teisės yra vienodos. Aš pats dirbu su merginomis ir joms skiriu lygiai tiek pat dėmesio, kaip ir vaikinams. To dėmesio dailiosios lyties atstovėms net gal ir daugiau. Žinot, vaikinukams gali pasakyti grubesnį žodį, pabarti, o merginoms piktesnio žodžio nesinori sakyti – jos jautresnės, kitaip sureaguoja“, – pripažįsta A. Lankas.
Trenerio teigimu, gaila tik, kad sportuojančioms moterims kartais yra sunku kovoti su įsigalėjusiais stereotipais.
„Daug kas sako, kad irkluotoja, tai ji bus plačių pečių, drūta, visai nemoteriška. Tačiau tai nesąmonė, jei žmogus iš prigimties yra platus, tai jis visada ir bus platus. Visame pasaulyje daug pasiekusios irkluotojos, turi šeimas, vaikus ir negana to labai patraukliai atrodo. Gražios išvaizdos ir moteriškų formų yra ir tos sportininkės, kurios sviedžia rutulį arba meta kūjį“, – pažymi A. Lankas.
Ilgametis baidarių treneris pridūrė, kad apskritai stebėti varžybas, kur rungtyniauja moterys jam yra labai malonu: „Jeigu įsižiūrėsime į olimpines žaidynes, kur moterys žaidžia ledo ritulį, tai ten vyksta labai aukšto lygio žaidimas. Be to, aš dar labai rimtai pagalvočiau ar, pavyzdžiui, mūsų Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė galėtų jas įveikti. Žodžiu, moterys yra tikrai geros sportininkės. Be to, jų žaidimas malonus ir akiai.“
I. Žičkuvienė: „Šiais laikais sporto pasaulyje – aktyvesnės moterys“
Kalbėdama apie moterų vietą sporte Šiaulių miesto buriuotojų klubo viceprezidentė, buriavimo trenerė Irutė Žičkuvienė pabrėžia, kad moterys sporte šiais laikais yra netgi aktyvesnės už vyrus, tačiau pasipriešinti gamtos dėsniams joms yra sunku.
„Taip jau yra sutverta gamtos, kad vyrai – fiziškai stipresni. Tačiau moterys labai stengiasi, rodo didelę iniciatyvą. Be to, mes gyvename demokratinėje šalyje, kur galime save visavertiškai realizuoti“, – teigia I. Žičkuvienė.
Pasak jau 37 metus buriavimo trenere dirbančios I. Žičkuvienės, pastarąjį dešimtmetį sporte kur kas aktyviau reiškiasi merginos: „Šiais laikais merginos labai atkaklios, nors ir susiduria su įvairiais sunkumais, jos vis vien siekia savo tikslo ir gerų rezultatų. Tad šis ryžtas joms padeda tapti nugalėtojomis. Tiesą pasakius, manau, kad moterys ne tik sporte, bet ir politikoje, ekonomikoje bei moksle yra labai aktyvios. Taip yra dėl to, kad gamta moterims davė daugiau ištvermės ir kantrybės. Nors vyrai ir yra fiziškai stipresni, tačiau moters ištvermei laikant visus keturis namų kampus ir atkaklumui tikslingai siekiant savo užsibrėžto tikslo jie neprilygsta.“



