Kaip ir kasmet, šiemetinėje miesto švietimo bendruomenės konferencijoje pagrindinėmis problemomis įvardytas vaikų skaičiaus ir finansavimo mažėjimas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Pakilia pučiamųjų ansamblio muzika pradėta Šiaulių miesto švietimo bendruomenės konferencija Gegužių progimnazijoje, tačiau konferencijoje pateikta informacija ir skaičiai toli gražu nebuvo tokie pakilūs: kasmet mažėjantis mokinių skaičius – nuo 2003-iųjų sumažėjo kone dvigubai, panaikintos 3 mokyklos, nuolatinis lėšų trūkumas.
Violeta Damskienė, pavadinta „Šviesos miesto Šviesos skyriaus vedėja“, pranešime „Miesto švietimo aktualijos ir siekiai“ optimistiškai teigė, kad daugiau „šviesos“ bei lėšų ugdymui jau būsią 2014 metais.

Mokinių ir mokyklų mažėja
Šiemet į Šiaulių mokymo įstaigas rugsėjo pirmosios skambutis sukvies tik tūkstantį pirmokų ir beveik tiek pat abiturientų. Nuo 2003 metų, kai miesto mokyklose mokėsi 22 125 moksleiviai, mokinių sumažėjo kone dvigubai.
O štai ikimokyklinukų Šiauliuose nuo 2003-iųjų net 150 padaugėjo, kaip ir vaikų skaičius neformaliojo ugdymo įstaigose ir popamokinėje veikloje nuo 3 475 iki 4 157.
Reorganizuotų Aukštabalio ir Dainų pradinių bei Dubijos pagrindinės mokiniai išskirstyti po kitas mokyklas, kad anot Švietimo skyriaus vedėjos, mokyklos turi būti išgrynintos, kad galėtų pretenduoti į valstybės finansavimą ir aplinkos lėšas, tam esančios peržiūrėtos ir tos mokyklos, kuriose mokosi specialaus poreikio vaikai.
Nedžiuginantis ir švietimo įstaigų finansavimas, kuris kasmet tik mažėja.

Abiturientų rezultatai – žemiau šalies vidurkio
Praktiškai konferencijoje buvo galima pasidžiaugti tik tuo, kad vienintelė šalyje „Sandoros“ progimnazija turi teisę mokyti nuotoliniu būdu vaikus, gyvenančius ne Lietuvoje, ir, be abejo, miesto mokinių pasiekimais.
Šiaulių abiturientai matematikos valstybinio brandos egzaminą išlaikė šiek tiek geriau nei šalies vidurkis, anglų kalbos valstybinį egzaminą išlaikiusiųjų Šiauliuose yra 62,8 procento, kai šalies vidurkis – 52,5 procento. Ir apskritai šiauliečių abiturientų rezultatai vos keliais procentais atsilieka nuo šalies vidurkio.

Tačiau susumavus egzaminų įvertinimus, Šiaulių ugdymo įstaigų veikla yra šiek tiek žemiau nei bendras šalies vidurkis.
Vis dėlto miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja V. Damskienė kalbėjo apie šiuos mokslo metus kalbėjo optimistiškai: „2012-ieji – tai paskutiniai švietimo strategijų įgyvendinimo ir naujų priėmimo metai. Kas mūsų laukia ir kas buvo vykdoma? Galime sakyti, jog laukia senosios strategijos tikslų tęstinumas. Tarp prioritetų išlieka kūrybinės potencijos vystymas, valdymo kultūra, neformalusis švietimas ir mokymosi visą gyvenimą skatinimas. Mokytis ir tobulėti turi ne tik vaikai ar studentai, bet ir visa bendruomenė“.

Į švietimą kviesta pažvelgti giliau
Nelabai optimistiška buvo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotojo Ovidijaus Damskio konferencijoje pateikta informacija apie švietimo būklę regionuose: kaimo mokyklose mokinių mažėja, mažėja ir mokytojų, ir mokyklų.
Tik vienas iš konferencijos pranešėjų Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Jonas Ruškus pabandė į visas ugdymo problemas pažiūrėti kitu kampu, nes švietimas turėtų būti suprantamas kiek giliau nei egzaminų įvertinimai ar kiti pasiekimai olimpiadose ir konkursuose.
„Vaiką reikia mokyti ne tik ugdymo dalykų, dėstomų pamokoje, bet ir žmogiškų vertybių, supratimo aplinkiniams“, - teigė J. Ruškus.