Lina JUREVIČIŪTĖ

Netiesa, kad apie orą žmonės kalba tik tada, kai nebeturi, ką pasakyti. Orų prognozių, kaip svarbiausios žinių laidos dalies, laukia ne tik sodininkai ar žemdirbiai, bet ir besiruošiantys atostogoms, dirbantieji lauke ar alinančio karščio išvarginti žmonės. Oras kalbų objektu dažniausiai tampa tada, kai trukdo darbui, poilsiui ir kitiems planams.

Sakoma, kad lietuviams gero oro nebūna. Karšta – blogai, nes nesinori dirbti, o norisi tik būti gamtoje ir mėgautis saule. Šalta – irgi blogai, nes baisu ir nosį į lauką iškišti, o kur dar judėti trukdantys stori drabužiai. Jei dar patalpoje šalta – geriau nė neklausk, kaip žmogui toks oras, nes prisimins dar ir sąskaitas už kaulus laužančią „šilumą“ ir pokalbis apie orą su pavirkavimais gali užsitęsti valandų valandas.

Nepatinka lietuviams ir lietus – šlapias labai, apniukęs dangus gadina nuotaiką. Pavasarinė saulutė – irgi menkas gėris, nes meiliai šviesdama tik į lauką kviečia ir blaško dėmesį. 

Jeigu anksčiau tokie tautiečių pavirkavimai apie orą tik versdavo šypsotis, nes nereikia būti genijumi, kad suprastumei, jog orui „nurašoma“ apatija darbui ar elementari žmogiška nuodėmėlė – tinginystė. Tačiau šiemet oras Lietuvoje išties išskirtinis – vos per pusmetį oro temperatūra pasikeitė nuo -30 iki daugiau kaip +30. Spaudžiant šaltukui ne tik žmonės, bet ir rimti mokslininkai kalbėjo apie gresiantį globalinį atšalimą. Kepinant saulei ir alinant karščiui kalbama apie globalinį atšilimą.

Nors žodis „globalus“ atrodo toks tolimas ir svetimas, tačiau globalinio klimato, pavadinkime, permainas jaučia ir eiliniai šiauliečiai.

Praėjusią  žiemą žemę sukaustęs šaltukas atskleidė miesto gatvių asfalto kokybę – nutirpus sniegui gatvės buvo tarsi nusėtos įvairiausių duobių ir duobelyčių. Kai kurios iš jų „neužlopytos“ iki šiol. Šaltis atskleidė ir kraštiečių sumanumą. Juk ne kiekvienas europietis galėtų išspręsti gyvenimo padiktuotą uždavinį: „Kaip išgyventi iš minimalios algos, kai už šildymą reikia susimokėti 300 ar net 500 litų?“. O tautiečiai išgyveno, susispaudė, susiveržė diržus ir paskutinius litus iš piniginių ne maistui ir ne į kojinę įsidėjo, o šilumininkams atidavė.

Tačiau šalčiui mes pakantūs. Senoliai pasakytų, kad anksčiau dar ne tokios žiemos būdavo. Ir nieko, išgyveno. Išgyvenome ir mes. Kad ir ištuštino kišenes, kad ir atskleidė silpnąsias miesto puses, tačiau šaltis, pasirodo, ne toks baisus, kaip karštis.

O karštis ir jį lydinčios liūtys audros pastaruoju metu – ne tik nuolatinis kalbų objektas, bet ir gyvenimo realybė. Net naktimis žemiau 25 laipsnių šilumos nenukrentantis termometro stulpelis alina ne tik žmones, bet ir gyvūnus bei augalus. Šiauliečiai jau tikriausiai pastebėjo nykstančius kaštonus – tarša ir karštis privertė šiuos medžius vidurvasarį ruoštis rudeniui. Gamtininkai perspėja, kad tokios gamtos išdaigos iš Lietuvos „atims“ ne tik kaštonus, bet ir spygliuočius medžius.

Karščius lydinčios liūtys ne tik patikrino miesto lietaus nuotekų sistemą  (kuri, beje, pasirodė visai neblogai funkcionuoja net ir ekstremaliomis sąlygomis), bet ir pridarė nemažai žalos žemesnėse miesto vietose gyvenantiems šiauliečiams. Vienos tokios liūties metu M. Valančiaus gatvės gyventojai su siaubu stebėjo, kaip, tiesiogine to žodžio prasme, skęsta jų sodyba. Po liūties iš namo išėjęs vyras turėjo gerokai pasiraitoti kelnes, nes vandens tąkart kieme buvo iki kelių. Miesto gatves nuplovęs liūties vanduo užtvindė ir vienintelį šeimos geriamojo vandens šaltinį – šulinį.

Į orų prognozes dėmesį rekomenduojama atkreipti ir žvejams. Po karščių atslenkančias liūtis dažnai lydi ir žaibai, kurie jau sudegino ne vieną pastatą (iš svetimų klaidų pasimokę žmonės jau tikriausiai suskubo įsirengti žaibolaidžius), pavojingi ir žūklės mėgėjams, nes meškerykočiu galima pagauti ne tik žuvį, bet ir žaibą.

Vienų  džiaugsmui, kitų nusivylimui, alinantys karščiai netrukus turėtų  baigtis. Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, ateis ruduo, o su juo ir, labai tikėtina, rudeniški orai. Bet naivu būtų tikėtis, kad rudenišku oru kas nors labai džiaugsis. Vienus liūdins brandą simbolizuotis derlius, krentantys lapai. Kitus erzins šiltesnius rūbus iš spintos priverčiantis išsitraukti rudeniškas vėjas. Trečius piktins sprendimas anksčiau, o gal vėliau, pradėti šildymo sezoną. O jei ir ruduo pateiks kokių siurprizų, kalbos apie orą tikrai bus viena iš pagrindinių pašnekesių temų.