Vakar Savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad į Šiaulius atvykstantys kitataučiai susiduria su nemenka problema – lietuvių kalbos barjeru. Bandoma savomis jėgomis išmokti nelengvą kalbą, tačiau to ne visada pakanka. Reikalingi specialūs kursai, asmeniniai mokytojai, tačiau jų paslaugos mokamos. O pinigų, kaip žinia, ne visada yra.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kalbos barjeras trukdo integruotis
Iš svečių kraštų į Šiaulius per pastaruosius trejus metus dėl įvairių priežasčių atvyksta panašus skaičius kitataučių. Savivaldybės atstovai tikina – antplūdžio tikrai nėra, tačiau ir tos mažos saujelės atvykusiųjų laukia rimti išbandymai. Išėjai į miestą, nori paklausti, kur rasti kokią nors gatvę, nori nusipirkti kokią nors prekę – nėra kaip. Jo gimtosios kalbos dažnas šiaulietis nesupranta, o lietuvių kalba ne tokia paprasta, kad greitai išmoktumei.
Bando svečių šalių atstovai savomis jėgomis kuo daugiau žinių įgyti, savo jėgas skuba egzaminuose pasitikrinti. „2015 metais valstybinės kalbos mokėjimo ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą laikė 25 žmonės. Tai žmonės, siekiantys įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – vakar sakė Šiauliuose kitataučiams egzaminus organizuojančios „Santarvės“ gimnazijos direktorė Ingrida Kuolienė.
Iš visų egzaminą laikiusiųjų 9 Rusijos piliečiai, 1 Ispanijos pilietis, 3 ukrainiečiai ir vienas pakistanietis.
„Kiti – žmonės, turintys ilgalaikį leidimą gyventi čia. Paprasčiausiai jie pradeda dirbti valstybinėje įstaigoje ir jiems reikalingas tam tikros kategorijos egzaminas“, – aiškino ji bei pabrėžė, kad kitataučiai gali laikyti trijų kategorijų egzaminus. Pirmosios kategorijos egzaminai reikalingi tiems, kurie nori įgyti Lietuvos pilietybę. Čia kartelė nėra užkelta labai aukštai – reikia sugebėti paprastomis frazėmis kalbėti lietuviškai. Antrosios ir trečiosios kategorijos egzaminai – kur kas sudėtingesni. Jie reikalingi tiems kitataučiams, kurie susiranda darbą aptarnavimo srityje, užima vadovo pareigas ir pan.

Nori išmokti, bet piniginėje – vėjai
„Su kokiais sunkumais susiduria kitataučiai? Nėra nemokamų lietuvių kalbos kursų. Iš tiesų tai yra didelė bėda. Kadangi Šiaulių mieste yra tik mokami lietuvių kalbos kursai. Ir ne kiekvienas turi norą ir galimybę susimokėti už juos“, – teigė I. Kuolienė.
Šią informaciją patvirtino ir valdžios atstovai, teigdami, kad Savivaldybė organizuoja lietuvių kalbos kursus, tačiau jie – mokami.
„Savivaldybė yra parengusi programą, tačiau kursai – mokami. Viena valanda – 2 eurai. Kursas yra paruoštas 80 valandų. Vadinasi, visa programa – 160 eurų“, – sakė Švietimo skyriaus Formaliojo ugdymo poskyrio vedėjas Rimas Marcinkus. Jo teigimu, pernai į šiuos kursus buvo užsiregistravę 12 žmonių, tačiau nė vienas jų nebaigė visos programos.
„Tiesa, mokiniams tokių problemų nekyla. Jie visi lietuvių kalbos gali mokytis mokykloje. Sudėtingiau yra suaugusiems. Jiems kyla problemų dėl pasirengimo. Tas problemas mes išsakome Švietimo ir mokslo ministerijai, nes ji koordinuoja šitą veiklą“, – tikino R. Marcinkus.
Spaudos konferencijos pabaigoje žurnalistai pasiteiravo, kokie yra kitataučių lūkesčiai. „Santarvės“ gimnazijos direktorė nesudvejojusi atsakė – būtų puiku, jei lietuvių kalbos kursus kitataučiams finansuotų valstybė. „Jeigu žmogus atvyksta į svečią šalį, kad jis čia lengviau integruotųsi, geriau suprastų kitus, turi išmokti kalbą. Tada būtų ir jiems lengviau, ir mums“, – baigdama pokalbį teigė I. Kuolienė.