Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, žurnalistams pristatydama namų ūkių finansinių metų apžvalgą, atskleidė kelis nerimą keliančius faktus. Nors 2015 m. didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ir mažėjo nedarbas, emigrantų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ženkliai išaugo. Atrodo, kad dėl to turėjo išaugti piniginės perlaidos iš užsienio, tačiau finansinė parama iš užsienyje gyvenančių lietuvių mažėja. Be to, lietuviai vis dar nemoka taupyti. Jie dovanas perka spontaniškai, rizikuodami joms išleisti daugiau, nei leidžia piniginė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Užsienio lietuviai nebėra dosnūs
Lietuvoje nuo viso vartojimo perlaidos iš užsienio praėjusiais metais sudarė apie 7 proc., šiais metais – 4 proc. Žodžiu, pajamų sumažėjo, todėl turėjo sumažėti vartojimas, bet vartojimas augo. Vadinasi, kad išlaidos buvo kompensuojamos iš kitų pajamų.
„Sumažėjusios santaupos signalizuoja, kad žmonės išsigando kalbų apie tai, kad bus sumažintos socialinės pašalpos ir išmokos, nuolaidos už būstą ir pan. Tie, kurie turi santaupų ar papildomų pajamų, galėjo tuos pinigus, kurie buvo skiriami artimųjų paramai, kažkur paslėpti ar atidėti“, – svarstė O. Bložienė.
Anot jos, praėjusiais metais užsienyje gyvenantys lietuviai buvo dosnesni, nes norėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Be to, pastebima, kad nyksta išvykusių tautiečių sentimentai Lietuvai. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau į Šiaulius grįždavo apie 20 proc. išvykusiųjų, tai šiais metais grįžtančiųjų skaičius ženkliai sumažėjo.
Tikėtina, kad į užsienį dažniausiai išvyksta ilgalaikiai bedarbiai, kurie ilgai nesugeba rasti darbo Lietuvoje. Tačiau neaišku, kiek ilgai užsienio šalims tokios darbo jėgos dar reikės. Gali būti, kad lietuviai greitai nebebus reikalingi nei anglams, nei amerikiečiams.

Baimė dėl augančių kainų
Gyvenant su euru didžiausią nerimą lietuviams kėlė kainos. Jie jaudinosi, kad ženkliai pabrangs produktų ir paslaugų kainos.
Peržiūrėjus statistikos departamento teikiamus duomenis, matyti, kad šiandien maisto kainos tiek prekybos centruose, tiek turgavietėse, tiek kitose prekyvietėse labai nepasikeitė. Aišku, turgavietėse kai kurių daržovių ir vaisių kainos iš tiesų išaugo, tačiau, finansų ekspertės teigimu, to nereikėtų sieti su euro įvedimu. Esą tam įtakos turėjo ne euras, bet prastas derlius.
„Euro efektas turbūt labiausiai atsispindėjo paslaugų sektoriuje, čia kainos išaugo keturiais procentais. Kai kur augimas pastebėtas net iki aštuonių proc. Pavyzdžiui, labai suapvalintos kainos kirpyklose, avalynės taisymo dirbtuvėse ir pan.“, – sako O. Bložienė.
Grynųjų pinigų konvertavimas į eurus taip pat buvo nemenkas iššūkis tiek gyventojams, tiek bankams. Praėjusių metų pabaigoje padaugėjo pinigų, laikomų bankų sąskaitose. Gyventojai sunešė visus savo pinigus, todėl 2015 m. pirmąjį ketvirtį matyti spartus santaupų augimas.
Vėliau tie pinigai liko bankuose, niekas jų neišsiėmė, nepasidėjo ilgalaikiam taupymui ir pan.
Šeimos finansų ekspertės nuomone, tai neblogas ženklas – vadinasi, žmonės labiau taupo ir visų pinigų neišleidžia vartojimui.

Nuotaika vis dar neigiama
Gyventojų savijauta dėl taupymo ateityje, palyginti su praėjusiais metais, labai nepasikeitė, tačiau matyti, kad rezultatai yra šiek tiek pozityvesni. Lietuviai, vertindami savo galimybes sutaupyti per artimiausius metus, vertino kaip „gana tikėtina“. Tai rodo žmonių pasitikėjimą savo finansine situacija, jautimą, kad finansinė situacija yra stabili arba gerėjanti.
Kuo žmonės geriau jaučiasi, kuo stabilesnė tiek asmeninė, tiek šalies ekonominė situacija, tuo lūkesčiai dėl ateities yra geresni, tuo vartojimas yra spartesnis. Kai labiau bijoma dėl ateities, žmonės veržiasi diržą, mažina vartojimą ir labiau taupo.
Šiuo atžvilgiu Lietuvoje nuotaika yra gerėjanti. Aišku, mūsų šalyje vis dar matuojama su minuso ženklu. Praėjusiais metais situacija buvo ženkliai pablogėjusi dėl Ukrainos, Rusijos krizės. Dabar nuotaika palaipsniui gerėja. Vis dėlto teigiamo ženklo artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, nes teigiama nuotaika būna tada, kai darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais ir ekonominis augimas yra spartesnis.

Kitais metais neišvengsime pokyčių
Kas mūsų laukia 2016 metais? Ekonomistė atsako, kad bus keletas pokyčių. Pavyzdžiui, nuo sausio 1 d. turėtų padidėti minimali mėnesinė alga nuo 325 iki 350 eurų, o vėliau planuojama didinti iki 380 eurų.
Bus didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis šeimoms, turinčioms vaikų. Dėl to per mėnesį šeimos pajamos išaugs devyniais eurais. Aišku, tikėtis, kad dėl šio pajamų padidėjimo tėveliai pasiryš auginti dar vieną vaiką, turbūt kvaila.
Numatomos GPM įstatymo, kuris taikomas indėlių ir vertybinių popierių savininkams, pataisos. Bus sumažintos lubos nuo 3000 eurų iki 500 eurų, kurie bus uždirbti iš vertybinių popierių arba indėlių. Žodžiu, jie bus papildomai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, o tai neigiama žinia taupantiesiems.

Apsipirkimo įpročiai keičiasi
Nepaisant iškylančių grėsmių finansams ir ekonominių pokyčių, lietuviai vis tiek ruošiasi Kalėdoms. Be to, priešingai nei praėjusiais metais, kalėdinėms dovanoms pinigų ketina išleisti daugiau.
Finansų ekspertės teigimu, per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo gyventojų, ketinančių dovanoms išleisti mažiausias sumas iki trisdešimties eurų. Daugiau nei dvigubai sumažėjo tų, kurie ketina visiškai dovanų nepirkti. Žvelgiant į bendrąsias išlaidas, gyventojai kalėdinėms šventėms planuoja išleisti nuo 100 ir 200 eurų.
Europoje bendras išlaidų krepšelis turėtų sumažėti. Tam didžiausią įtaką turi Graikijos ir Rusijos namų ūkių finansinės situacijos pasikeitimas. Taip pat tai susiję su bendrai pablogėjusia šalių finansine padėtimi.
Vis dėlto tokios valstybės, kaip Danija, Olandija, Vokietija, Kalėdoms planuoja išleisti daugiau nei pernai – nuo 500 iki 800 eurų. Palyginti mes, lietuviai, esame visai neišlaidūs.
Lietuviai dovanų dažniausiai ieško prekybos centruose, smulkiųjų verslininkų parduotuvėse, turguose/mugėse.
Apsipirkimo įpročiai po truputį keičiasi, turbūt atsiranda didesnis noras paremti savo bendruomenę. El. parduotuvės pas mus dar nėra labai populiarios, tačiau vis tiek daugėja lietuvių, dovanas perkančių el. parduotuvėse.

Trūksta finansinių įgūdžių
Daugiau nei pusė lietuvių dovanoms iš anksto netaupo, ypač gaunantys mažiausias pajamas. Tuo tarpu uždirbantys daugiau pradeda taupyti likus 2–3 mėnesiams iki švenčių.
„Gaunantys didesnes pajamas šventėms ruošiasi labiau. Jie atsakingiau planuoja savo finansus, nes turbūt labiau supranta kalėdinio laikotarpio išlaidų esmę. Žino, kad tai gali būti didelė našta namų ūkiui“, – svarsto O. Bložienė.
Lietuviai savo artimiesiems ir draugams ketina dovanoti praktiškas dovanas, ypač didmiesčių gyventojai. Vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys apsiriboja mažesnės vertės simboliškomis dovanomis/sveikinimais.
Tuo tarpu jauniausi respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai paprastai apie dovanas iš anksto negalvoja, idėjų ieško parduotuvėse. Dovanoms iš anksto numato biudžetą ir stengiasi jo laikytis daugiausiai uždirbantys.
„Galima sakyti, kad didžioji dalis savo biudžeto gerai nesuvaldo. Tai, kad jauni žmonės eina į parduotuves prieš tai nepagalvoję, ką pirks, rodo įgūdžių trūkumą tvarkant savo finansus, negebėjimą suprasti biudžeto reikšmės ir pan. Tai jaunų žmonių finansinio raštingumo problema“, – komentuoja šeimos finansų ekspertė.
Populiariausios dovanos išlieka: pinigai, knygos, kelionės, drabužiai, kosmetika. Vis dėlto tiems, kurie dovanomis dar nepasirūpino, ekonomistė pataria išlaikyti šaltą protą. Pamąstyti, kad vietoj dovanos galbūt reikėtų išpildyti penkių vaikų svajones, padėti sunkiau besiverčiantiems kaimynams ir pan., juk Kalėdos – tai gerų darbų metas.

O. Bložienė: „Namų ūkių vartojimas auga, finansinė parama iš užsienyje gyvenančių lietuvių mažėja.
Artūro STAPONKAUS nuotr.