Zita KATKIENĖ

Savaitės pradžioje šių metų abiturientai jau įveikė pirmąjį brandos laiptelį – išlaikyta lietuvių kalbėjimo įskaita. 

Pirmasis laiptelis brandos link – ne tik puikiai parašyta ir nepriekaištingai išmokta kalba, ne tik pirmais dešimtukas, kuriuos ir pelnė dauguma abiturientų. Tik tie, kurie kalbėjo mažiau nei mokytojas pateikė klausimų, gavo devynetą ar aštuonetą. Sėkmingas startas – ne tik puiki nuotaika. Lietuvių kalbėjimo įskaita, deja, ne tik pirmasis laiptelis link abitūros egzaminų. Tai – ir pirmasis žingsnis į tą gyvenimą, kuris vadinamas „tikruoju“, kuriame perkama ir parduodama beveik viskas – taigi, ir... kalba 12 klasės lietuvių kalbėjimo įskaitai. 

„Kaip galima už pinigus rašyti vaikams kalbą kalbėjimo įskaitai?“ - piktinosi į redakciją paskambinusi šiaulietė, prisistačiusi „abiturientės mama“ (pavardė redakcijai žinoma). Moteris piktinasi ne tais, kurie apie parduodamas temas skelbia internete ir kalbas parduoda pigiai – po 10-20 litų. Moteris pasakoja, jog temas pagal vaikų užsakymus rašo... patys lietuvių kalbos mokytojai. Ir ima net iki 100 litų. „Aš tau kalbą rašiau septynias valandas“, - paaiškina abiturientei, nors puikiai žino, kad kalbėjimo įskaita truks 3-4 minutes, per kurias visos pateiktos medžiagos apie tai, kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms, tikrai negalės. Nepajėgs sublizgėti ir visu kalboje panaudotu literatūriniu, kultūriniu bei istoriniu kontekstu. Nespės abiturientė pademonstruoti ir tų diagramų, kurias parengė mokytoja. 

Deja, už tokio ilgumo kalbą, kuri realiai reikalinga lietuvių kalbėjimo įskaitos egzaminui, 100 litų tikrai nepaimsi. Tad ir vertėsi kai kurie lietuvių kalbos mokytojai, kaip kuo daugiau uždirbti iš... įskaitos. Vertėsi net tie, kurie turi dirbti pamokoje ir parengti vaikus įskaitai. 

Deja, ne visi nori, ne visi gali. Abiturientai jau žengia lengviausiu keliu – perka kalbą įskaitai. Į redakciją paskambinusiai mamai labiausiai apmaudu dėl to, kad perka ne iš bendraamžių, gebančių daugiau už savo klasės draugus, bet... iš pedagogų, kurie privalo vaiką išmokyti pasirengti kalbai, o ne imti pinigus už darbą, kurį pats vaikas dar turės gerokai sutrumpinti, gerokai supaprastinti, nes niekas nesuteiks galimybių kalbėti pusvalandį. Tada įskaita mokykloje, kurioje mokosi 5-6 abiturientų klasės, užsitęstų kelias paras. 

Deja, išmokyti pasirašyti kalbą pedagogui sunkiau, nei pačiam ją parašyti. Abiturientės mama pasakojo, jog kitos dukros draugės gudriau pasielgė, nei jos atžala, iš kurios buvo paprašyta šimtinės už kalbą. Kitos kalbą iš mokytojos pirko dviese ar net trise. Viename kieme gyvenančios, tačiau skirtingose mokyklose besimokančios draugės kalbėjimo įskaitą laiko skirtingose mokyklose, tad niekam neužklius, kad jos „parengė“... tą pačią kalbą. 

Baugina net ne tai, kad jau mokyklos suole vaikai mokosi pirkti ir parduoti ne tik vogtą mobilųjį telefoną ar narkotikų dozę. Juk ir pastaraisiais „verslais“ užsiima ne patys blogiausi moksleiviai, bet ir aktyvistais save vadinantieji. Blogiausia tai, kad net žinių  „pirkimu-pardavimu“ paremta  mokykla ugdo kartą, kuriai žinios – nuperkama prekė. 

„O kas čia naujo?“ - paklaus ne vienas skaitytojas. Nauja tik tai, kad jau ateina tas laikas, kai nebebus kam dirbti ne tik mokykloje, kur šiandien jau daugiau pirkėjų-pardavėjų nei savo darbui pasišventusių šviesuolių. Tapsime gūdžia provincija, kur didžiausia vertybė – dar didesnė kaina...

Gūdžioje provincijoje pasijuto ir abiturientai, besiruošiantys studijuoti užsienyje. Jie šiais metais tikėjo, jog išlaikyto tarptautinio užsienio kalbos egzamino rezultatas bus įrašytas į atestatą ir jie galės nebelaikyti šio brandos egzamino. Sudėtingas ir brangus, apie pusę tūkstančio kainuojantis tarptautinis užsienio kalbos egzaminas, pasirodo, pravers tik tiems, kurie studijuoja Lietuvoje. Nes Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai taip ir neištiesė pagalbos rankos, nes laikiusiems brangų tarptautinį egzaminą teks laikyti ir užsienio kalbos brandos egzaminą. Teigiama, kad į atestatą mokyklos direktorius negali įrašyti tarptautinio egzamino rezultato. Jis tik gali įrašyti „Atleistas nuo užsienio kalbos egzamino“. Toks įrašas, norinčiam studijuoti užsienyje – bevertis. Jam reikia pažymio, kurį gaus tik užsienio kalbos brandos egzamino metu. Paskelbus žinią, kad pasaulyje pripažinti tarptautiniai egzaminai tokie kaip IELTS, CAE, CPE ar FCE bus įskaitomi Lietuvoje, abiturientai tikėjosi, kad pavyks išvengti streso ir nereikės laikyti pasirinkto užsienio kalbos egzamino dukart. Deja... Tik šį kartą nuvylė ne savi mokytojai, imantis pinigus už kalbą, bet ministerijos klerkai, kuriems negaila nei tėvų pinigų, leidžiamų tarptautiniams egzaminams, nei vaikų sveikatos, kurią alina egzaminų stresai. Ir tai – tas pats gūdžios provincijos sindromas.

Ir taip jaustumėmės, jei nevyktų šalia ir kitų dalykų. „Mes nesame provincija“, - įsitikino šiauliečiai, sužinoję apie Šiaulių dramos teatre vykstančius dalykus. „Mes nesame provincija, jei tokie žmonės čia dirba!“ - džiaugiasi ne vienas „Šiaulių naujienų“ skaitytojas, pradžiugintas legendinės režisierės Natalijos O. Ramer darbu teatre, paskui kurią atvyksta ir kiti scenos grandai, tarp kurių - ir Rusijos žvaigždė Borisas Moisejevas.

Aktoriai neslepia – vien stovėti šalia jo – pamoka, didelė garbė. O čia dar ir galimybė repetuoti drauge, klausyti patarimų ar pamokymų... Ir visiems – didžiulė pamoka, kad ne viskas perkama ir parduodama už pinigus.