Noras pasipelnyti iš naivių keleivių būdingas ir šių dienų taksistams.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
Keliasdešimt eurų – tiek iš jūsų už kelių minučių pasivažinėjimą taksi automobiliu gali paprašyti vairuotojas. Kodėl tiek daug? Atsakymas paprastas – noras pasipelnyti iš naivių keleivių. Nors Lietuvoje vartotojų teises gina LR keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais Taksi taisyklių patvirtinimo įstatymas, pažaboti lupikautojus ne visada pavyksta.
Neretai atitinkamos institucijos apie padarytus pažeidimus nieko nesužino. Todėl nesąžiningi vairuotojai, griežtos atsakomybės – prarasti licenciją – išvengia.
Nepaprašė įjungti taksometro
„Iki reikiamos vietos važiavau vos kelias minutes, bet kai reikėjo išlipti, apstulbau išgirdusi, kad turiu mokėti 50 eurų. Kadangi nemoku lietuviškai, situaciją bandžiau išsiaiškinti kalbėdama anglų ir gestų kalbomis. Tačiau veltui, vairuotojas tik išsitraukė kalkuliatorių, įvedė reikiamą sumą ir į jokias kalbas nesileido“, – apie savo kelionės vargus pasakojo Lietuvoje pas draugę pasisvečiuoti atvykusi užsienietė Liudmila.
Anot jos, iki tol ji netikėjo, kad tokių dalykų dar atsitinka. Manė, kad taksi – viena saugiausių transporto priemonių.
„Nevažiavau autobusu, nes nežinojau, kurioje stotelėje reikės išlipti. Net nenumaniau, kad draugės namai visai arti geležinkelių stoties. Pasirodo, suklydau“, – nelinksmai kalbėjo užsienietė.
„Šiaulių naujienoms“ paklausus, kodėl tuos pinigus mokėjo, Liudmila atsakė, kad bijojo likti visai be pinigų. Nenorėjo, kad taksi vairuotojas išlėktų neatidavęs daiktų, kurie tuo metu buvo bagažinėje. O paklausti, kodėl taksometras nebuvo įjungtas, mergina nesusivokė – esą galvojo, kad dėl techninių kliūčių.
Trumpu atstumu neveža
Deja, tai ne vienintelė problema, su kuria susiduria taksi paslaugas užsisakę žmonės. Štai šiaulietė Monika papasakojo, kaip vairuotojas atsisakė ją parvežti namo, nes šiam kelionė pasirodė per trumpa.
„Gyvenu baisiame rajone, todėl nenorėjau namo grįžti pėsčia. Nors paėjėti reikėjo visai netoli, nusprendžiau grįžti saugiai. Priėjusi prie gatvėje stovinčio taksi automobilio vairuotojo paklausiau, ar šis negalėtų mane nuvežti iki reikiamos vietos. Netikėtai išgirdau atsakymą ne, esą jam tiek važiuoti neapsimoka“, – atviravo Monika.
Dar vieną liūdnai pasibaigusią istoriją „Šiaulių naujienoms“ atskleidė Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas.
Jis papasakojo, kaip vienas žmogus liko apgautas, nes iš taksi automobilio pamiršo pasiimti mobilųjį telefoną. Kai keleivis pastebėjo, kad telefono nėra, iš karto (galbūt buvo praėjusios penkios minutės) paskambino taksistui.
Tačiau paskambinus taksi vairuotojas atsisakė telefoną iš karto grąžinti. Esą jam iš pradžių reikia prisipilti degalų, todėl grįš už pusvalandžio ir už tą grįžimą keleiviui teks sumokėti.
Vis dėlto keleivis buvo nuovokus, už tai nesutiko mokėti, juo labiau kad negavo kelionės kvito. Todėl kreipėsi į Vartotojų teisių gynimo centrą.
Važiuoti taksi – prabanga
Gaila, tačiau ginti savo teisių ryžtasi ne visi. P. Merecko teigimu, šiais metais skundų dėl taksistų atliekamų nesąžiningų veiksmų gaunamas vos vienas kitas. Aišku, tai nebūtinai reiškia, kad tokių atvejų nepasitaiko. Tiesiog gali būti, kad dažniausiai į sukčių pinkles pakliūvantys žmonės – užsieniečiai ir neblaivūs asmenys – apie tai nepraneša atitinkamoms tarnyboms.
„Jeigu vairuotojas nesąžiningas, jam nesvarbu ką apgaudinėti – užsienietį ar vietinį tautietį. Tiesiog galbūt užsienietį jam paprasčiau apgauti. Žino, kad užsienietis vietinės kalbos nemoka. Jam bus sunkiau surasti laiko ginčams ar skundus kažkur rašyti“, – sako pašnekovas.
Eurui tapus nacionaline valiuta, keleiviai pastebėjo, kad kelionė taksi lengvuoju automobiliu pabrango. Anot jų, dabar už tokį patį atstumą, kuriuo važinėdavo anksčiau, tenka sumokėti daugiau.
Vartotojų teisių gynimo centro pirmininko nuomone, gali būti, kad kainos iš tiesų padidėjo, tačiau žmonės visada turi pasirinkimą. Jeigu jiems kelionė taksi automobiliu pasirodo per brangi, gali paprasčiausiai juo nevažiuoti.
„Taksi turbūt visais laikais buvo prabangos dalykas. Čia negali būti tokie patys įkainiai kaip visuomeninio transporto. Todėl šį transportą renkasi tie, kas tai gali sau leisti“, – išskiria pirmininkas.
O tokius atvejus, kai taksi vairuotojai atsisako vežti keleivius, nes šiems esą neapsimoka, vadina nesusipratimu. Juk yra įsėdimo mokestis, todėl tuos kelis metrus jie gali pavežti.
Neretai sulaukiama skundų, kad taksistai visai negerbia savo klientų. Į kai kuriuos automobilius net lipti visai nesinori. Visur pilna nukritusių daiktų, šiukšlių. O ir kvapas ne visada malonus. Pašnekovas sako, kad taip neturėtų būti, nes gyventojai turi teisę gauti kokybišką paslaugą. Vairuotojai turi rūpintis, kad automobilis būtų prižiūrėtas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, jog keleiviui būtų patogu įlipti.
Privalo suteikti kokybišką paslaugą
Šiandien taksi paslaugą galime užsisakyti įvairiausiais būdais. Tą galime padaryti taksistą sustabdę gatvėje, paskambinę telefonu, trumpąja žinute, prisijungę prie interneto ar pasinaudoję išmaniąja programėle.
Tačiau ar egzistuoja bent vienas būdas, kuris sumažintų tikimybę likti apgautiems?
P. Mereckas atsako, jog tikimybė, kad prie oro uosto, autobusų, ar traukinių stočių budintis vairuotojas bus sukčius, didesnė. Todėl jis pirmiausia siūlo pasitarti su draugais ir išsiaiškinti, kurią firmą draugai renkasi dažniausiai, pasidalyti informacija apie tai, kas veža gerai, sąžiningai ir nebrangiai. Juk visada pasitaiko žmonių, kurie taksi vairuotojo paslaugomis naudojasi nuolat. Todėl būtent tokie žmonės gali patarti, kokiu numeriu skambinti geriausia.
O jeigu bandysime taksi vairuotoją kviesti atsitiktinai gatvėje, internetu ar telefonu, niekada nežinosime, kokio serviso galima tikėtis.
„Visos taksi firmos turėtų prižiūrėti ir išsaugoti savo gerą vardą. Tik tokiu būdu jie išlaikys konkurenciją ir turės daugiau klientų“, – pabrėžia Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas.
Reikia žinoti savo teises
Tad ką daryti, jei manote, kad tapote nesąžiningo vairuotojo auka? Realiai, galima pasirinkti du savigynos būdus. Surinkti įrodymus (kelionės čekį), susimokėti už kelionę, o vėliau kreiptis į savo miesto savivaldybę. Arba įtarus klastą nemokėti pinigų taksistui ir kviesti policiją.
LR keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais Taksi taisyklių patvirtinimo įstatyme rašoma, kad keleiviui įtarus, jog vairuotojas bando jus apgauti, siekdamas paimti didesnį užmokestį už kelionę, negu rodo taksometras, reikia vairuotojo prašyti išrašyti kelionės kvitą, kuriame turi būti nurodytas kelionės maršrutas (pradžia ir pabaiga), data, taksi valstybinis numeris, kelionės kaina bei vairuotojo pavardė.
Vairuotojas privalo išduoti kelionės kvitą keleiviui pageidaujant. Keleivis, turintis priekaištų dėl teikiamų taksi paslaugų, taksi kelionės kvitą gali pateikti miesto, kuriame yra registruotas, Savivaldybei.
Taip pat asmenys, nenorintys patirti daugiau žalos dėl nesąžiningų vairuotojų kaltės, turėtų iš karto įsidėmėti, su kuo turi reikalų. Taksi automobilyje ant priekinio skydo keleiviams matomoje vietoje turi būti pritvirtinta nustatytos formos vairuotojo kortelė su nurodytais vežėjo nustatytais taksi tarifais, vežėjo ir vairuotojo rekvizitais, priklijuota vairuotojo nuotrauka. Šią informaciją patartina užsirašyti, kad vėliau, jei liksite apgauti, galėtumėte atitinkamoms institucijoms pranešti, kas jus vežė.
Jeigu pastebėjote, kad taksi automobilyje pamiršote asmeninius daiktus, kreipkitės į vežėją. Daiktai turi būti grąžinami savininkui, bet prieš tai turi būti atlygintos daikto išlaikymo ir kitos su radiniu susijusios išlaidos.
Tuo tarpu vairuotojas, radęs taksi paliktus daiktus, privalo surašyti laisvos formos aktą smulkiai juos aprašydamas, nurodydamas radimo aplinkybes. Daiktus su aktu atiduoti atsakingam asmeniui, o rastus dokumentus, ginklus, šaudmenis tuoj pat perduoti policijai.
Taksi rasti daiktai saugomi 6 mėnesius, greitai gendantis turtas – iki 24 valandų, o po to realizuojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
