
Siuntą gali atsiimti tik siuntos gavėjas arba notaro įgaliotas asmuo, teigia Lietuvos pašto atstovė spaudai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Į redakciją kreipėsi keli šiauliečiai, kuriems kilo keblumų naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis.
Vytautas, norėjęs registruotu laišku išsiųsti skundą vienai Šiaulių įmonei, turėjo aiškintis, ar tas laiškas įstrigo pašte, ar pati įmonės vadovybė siekė jį „užmiršti“. Kitam šiauliečiui Petrui atsiimti vietoj žmonos saldainių dėžutės siuntą iš pašto pasirodė neįmanoma misija.
O Lietuvos pašto atstovė spaudai sako, kad pašto darbuotojai vadovaujasi įstatymais.
Registruoto laiško klajonės
Šiaulietis Vytautas išsiuntė skundą registruotu laišku sausio 24 dieną. „Laukiau gan ilgokai – jokio atsakymo. Todėl skambinau įmonės direktoriaus sekretorei – o ji sako, kad mano laiško negavo, nors laiškas buvo registruotas“, - teigė Vytautas.
Vyras su bičiuliu nuėjo pas įmonės direktorių ir paaiškino pastarajam situaciją. Po šio vizito kaipmat paskambino ta pati sekretorė ir pranešė, kad laiškas staiga atsirado.
„Teisinosi, kad įmetė į direktoriaus stalčių, o kraustant dokumentus atsirado mano laiškas. Jeigu nebūčiau ėjęs kalbėtis, tai skundas būtų taip kažkur ir likęs“, - sakė Vytautas.
Registruotą laišką siųsti Šiauliuose kainuoja 3,55 lito – žymiai brangiau nei paprastą, bet Vytautas buvo informuotas, kad laiškas tikrai pasieks adresatą per tris dienas. „Tačiau laiškas gautas sausio 30 dieną. Vadinasi, registruotas laiškas keliavo net šešias dienas“, - skundėsi vyras. Neapsikentęs jis padarė eksperimentą ir paprastą laišką sau išsiuntė vasario 12 dieną, kuris jį pasiekė per vieną dieną. „Kam man mokėti 3,55 Lt, jeigu sumokėjęs 1,35 Lt už pašto ženklą ir 15 ct už voką galiu pigiau ir greičiau siųsti laiškus? Tai kaip dirba paštas?“ - klausė Vytautas.
Pasak Lietuvos pašto atstovės spaudai Aurelijos Jonušaitės, Vytauto registruotas laiškas pas gavėją nukeliavo laiku. „Pagal pateiktą siuntos numerį siuntų paieškos sistemoje galima matyti, jog siunta Šiaulių 15-ajame pašte buvo išsiųsta sausio 24 dieną, penktadienį. Gavėjui siunta įteikta sausio 27 dieną, pirmadienį, t. y. siunta gavėjui pristatyta per vieną darbo dieną“, - informavo A. Jonušaitė.
Pašte įstrigusi siunta
Šiaulietis Petras norėjo atsiimti dukros iš užsienio atsiųstą saldainių dėžutę, tačiau to padaryti negalėjo, nes siuntinys buvo adresuotas jo žmonai, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje. Tad kad Petras galėtų atsiimti saldainius pašte, pareikalavo notaro patvirtinto įgaliojimo.
„Įgaliojimas kainuotų apie šimtą litų, saldainių dėžutė – penkis svarus. Gryna nesąmonė – aš, vyras, rodau žmonos dokumentą, kad atiduotų dėžutę man arba atneštų į namus. O jie sako, kad mes į namus nenešame, jeigu į pašto dėžutę siuntinys netelpa“, - piktinosi vyras.
Blogiausia pasirodė ponui Petrui, kad pašte jam paaiškino, jog po 15 dienų bus pradėtas mokestis už saugojimą, o po mėnesio saldainiai bus išsiųsti atgal siuntėjui. „Kaip ištižę sugrąžinti saldainiai atrodys dukrai?“ - klausė vyras.
Pasak Lietuvos pašto atstovės spaudai A. Jonušaitės, pašto darbuotojai privalo vadovautis įstatymais. „Jeigu tai yra registruota siunta, nesvarbu, kas ten yra, vis tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ją turi atsiimti gavėjas arba notaro patvirtintas įgaliotas asmuo. Tokia tvarka“, - teigė A. Jonušaitė.
Registruotas laiškas pirmiausia yra nešamas į namus. „Jeigu namuose nieko nėra, niekas neatidaro durų, tada laišką žmogus turi atsiimti pašte, t. y. siuntos gavėjas arba notaro įgaliotas asmuo. Tokie įstatymai ir mūsų darbuotojai jų laikosi. Jeigu bus atiduota ne tam žmogui, tai mūsų darbuotojams grėstų nuobaudos“, - sakė atstovė spaudai.
Visais atvejais registruoti laiškai nešami į namus. Jeigu niekas neatidaro durų, tuomet gavėjui paliekamas pranešimas, kad siuntą reikia atsiimti pašte. „Prieš atkeliaujant siuntai į namus, jokio pranešimo nebūna. Jeigu žmogus žino, kad jis turi gauti siuntą ir kad ta siunta atkeliaus į namus – natūralu, kad jis turi laukti, bet daugeliu atvejų jis net nežino, kad turi laukti siuntinio“, - teigė A. Jonušaitė.



