
Gali būti, kad šalia naujojo viaduko ko gero griežė ne kalninė cikada, o kurkė kurklys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Šiaulių naujienų“ redakcija sulaukė laiško iš šiauliečio gamtininko Stasio Gliaudžio. Perskaitęs mūsų publikuotą straipsnį „Ar Šiauliuose giedojo kalninė cikada?“ (2015-06-06) jis nusprendė parašyti ir paaiškinti, kas tuo metu galėjo giedoti.
Ko gero, kurkė kurklys
Prieš kelias savaites į mus kreipėsi šiaulietis, kuris pasakojo, kad naktį, grįždamas iš darbo prie naujojo viaduko išgirdo garsą, kuris jam pasirodė panašus į cikados griežimą, o ši yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.
Tąkart kreipėmės į gamtininką Vytautą Uosį, kuris mums papasakojo plačiau ir paaiškino, jog yra tikimybė, kad ten galėjo būti kalninė cikada. Gamtininkas spėjo, kad galbūt šis vabalas buvo atvežtas su žemėmis, kai buvo daromi pylimai. Kalninės cikados vystymasis trunka 4 – 6 metus – jos tiek laiko vystosi žemėje, maitinasi įvairių augalų šaknimis, o suaugę vabzdžiai pasirodo gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje ir gyvena apie 20 dienų.
Tačiau S. Gliaudžio nuomonė kitokia – laiške jis rašo, kad mes tokių cikadų beveik neturime dėl šaltų žiemų ir yra žinomi tik trys kalninės cikados radimo atvejai. Pasak jo, žiogai, skėriukai-šokliukai dar nesubrendo, todėl vienintelis tuo metu naktimis garsus skleidžiantis vabzdys galėjo būti kurklys – žiogų, svirplių giminaitis.
„Jis plačiai paplitęs, ypač šlapiose pievose. Kai arti yra šiltnamių, mielai įsikrausto, nes mėgsta šilumą. Daržininkai kurklį pažįsta kaip pavojingą augalų kenkėją“, – rašo gamtininkas.
S. Gliaudys pasakoja, kad kurkliai graužia augalų šaknis, o su jais kovoti sunku, nes jie gyvena žemėje ir tik poravimosi metu, birželio pirmoje pusėje, išlenda iš žemės. Ir tai trumpam.
„Tuomet jie skleidžia savotiškus, ištęstą kurkimą primenančius garsus. Taip jie kalba. Šiuo metu kurkliai žemėje į padarytą kamerą deda kiaušinėlius, ritasi naujoji karta“, – aiškina S. Gliaudys.
Pasak gamtininko, juos galima išnaikinti perkasus žemę, o didžiausi kurklių priešai – kurmis ir vapsva lara.
Turėtume būti dėkingi cikadoms
Gamtininkas ne tik pasakoja, kas per paslaptingas vabalas galėjo griežti Šiauliuose, bet ir pateikia keletą įdomybių apie cikadas. Pasak S. Gliaudžio, turime būti dėkingi cikadoms už mikrofonus ir garsiakalbius.
„Garso stiprintuvo idėja yra paimta iš cikadų. Šie vabzdžiai nuo seno stebino garsų įvairove ir ypač garso stiprumu. Vabzdys yra tik 2 – 5 cm, o kai kurių rūšių garsas gali prilygti garvežio signaliniam švilpukui“, – rašo gamtininkas.
Pasirodo, kad šalia garso išgaunamas raumenų virpinamos plėvelės (membranos) turi ir garso stiprintuvą, kuris cikados skleidžiamą silpną garsą sustiprina daug kartų.
„Mano draugas vienoje Brazilijos sodyboje negalėjo užmigti. Naktimis, per patį miego saldumą po langais sodelyje tarsi motoriniu pjūklu imdavo pjauti malkas. Paaiškėjo, kad taip gieda cikados“, – pasakoja S. Gliaudys.



