Ekspertų išvada patvirtino, jog turgavietėje Vytauto Navicko nupirktas medus vartoti netinka. Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Ir medus, turguje įsigytas, gali apkarsti. Tai patvirtino maisto veterinarijos specialistai, patikrinę iš Kelmės rajono į Šiaulių turgų atvežtą medų.
Medus sukėlė įtarimų
Į redakciją užsukęs pensininkas Vytautas Navickas teigė prieš gerą savaitę centrinėje turgavietėje nusipirkęs indelį medaus, už kurį sumokėjo 16 litų. Ant plastikinio indo užklijuotoje etiketėje parašyta, jog produktą prekybon pateikė bitininkė M. Melenienė, gyvenanti Kelmės rajone. Pasak pirkėjo, greičiausiai medų turguje „po stogine“ pardavė ne ji pati, bet „tarpininkai“...
Indą su medumi žmogus sako pradaręs maždaug po savaitės. Iš pradžių nieko blogo nepastebėjo, t. y. medaus paviršius įtarimų dėl jo kokybės nekėlė. Tačiau, nukabinus šaukštą kitą, įsigytas produktas pasirodė „visame gražume“: pakraščiuose medus buvo sutirštėjęs, viduryje – skystas, kuriame it ledo lytys „plūduriavo“ sukietėjusio medaus gabalai... Ir skonis, pasak pensininko, visai ne toks, koks turėtų būti...
Įtaręs, kad „bičiuliai“ jį galėjo apgauti, V. Navickas su pirkiniu nuvyko į Ragainės gatvėje reziduojančią Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur, pensininko teigimu, apžiūrėję produktą, darbuotojai patikino, kad jis „visai nepanašus į medų“ ir paėmė mėginį ekspertizei.
Kaip netrukus mus informavo Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja, maisto produktų inspektorė Audronė Mikalauskienė, tokiais atvejai neaišku, ar pirkėjas įsigytą produktą laikė tinkamai – yra būtina paimti mėginį tiesiogiai iš prekiautojo turimų medaus talpų, kas, beje, netrukus ir buvo padaryta.
Produktas – nekokybiškas
A. Navickas nupirktą medų pabandė grąžinti jo pardavėjams – vyrui ir moteriai, kurie, jo teigimu, pirkėją tik „iškoneveikė“. „Galvojau, kad duos į snukį“, - sako apgautasis pensininkas. - Daktarai man uždraudė vartoti cukrų – priešinfarktinė būklė, tai pamaniau, kad arbatą pasisaldinsiu medumi...“
Pensininkas teigė jau kaip ir susitaikęs su tuo, kad pinigų už nekokybišką medų jam niekas nebegrąžins. „Noriu, kad paskelbtumėte ir kad jie daugiau nebeapgaudinėtų žmonių“, - prašė jis.
Po dviejų parų gavome Šiaulių VMVT viršininko pavaduotojos, valstybinės maisto produktų inspektorės A. Mikalauskienės laišką, kuriame teigiama: „Pagal Jūsų pateiktą informaciją dėl nekokybiško medaus, atlikome patikrinimą, kurio metu atrinkome medaus mėginius laboratoriniam tyrimui. Patikrinimo metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai: prekiautojas nepateikė medaus įsigijimo dokumentų, vizualiai įvertinus, medus atrodė nekokybiškas, t. y. spalva įvairių atspalvių (tame pačiame inde), konsistencija skysta, medaus paviršiuje susidariusios baltos putos, medaus ženklinimo etiketėje nenurodytas tinkamumo vartoti terminas.
Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautame tyrimų protokole (...) sakoma, jog tirtame medaus mėginyje drėgmės kiekis – 22,8 proc., neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo „Dėl medaus techninio reglamento patvirtinimo“ 11 punkto reikalavimų: drėgmės kiekis gali būti ne daugiau kaip 20 proc.
Per didelis drėgmės kiekis rodo, kad medus dar nesubrendęs, toks medus pradeda rūgti, o vykstant rūgimo procesui medus skystėja, putoja, paviršiuje susidaro putų. Šitokiu medumi prekiauti yra draudžiama.“
Taigi medus prekybai netinka. Vadinasi, netinka jis ir vartoti, o nesąžiningi prekeiviai pensininką tiesiog „išdūrė“. Išeitų, jog vis tik einant į turgavietę, tokią būdo savybę kaip patiklumas reikėtų palikti namuose. Nes ir medus gali apkarsti...
