Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos E. Kukaitienės, karštomis dienomis medikai sulaukia daugiau pagalbos skambučių dėl pakilusio kraujospūdžio, galvos svaigimo, perkaitimų ir net rimtų širšių įgėlimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Savaitgalį šalyje praūžusi karčio banga neliko be pasekmių. Pasak Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, ypač padaugėjo iškvietimų dėl pakilusio kraujospūdžio, galvos svaigimo, perkaitimų ir net rimtų širšių įgėlimų.
Žmonės nevengia karščio išbandymų
Pasak E. Kukaitienės, savaitgalį buvo du rimtesni perkaitimo atvejai, kai nuo saulės pakilo temperatūra vaikui ir vyresnio amžiaus moteriai. Nors bendrai iškvietimų dėl karščio atsiradusios prastos savijautos buvo labai daug.
„Mūsų medikai vyko teikti pagalbą ne tik į namus, bet ir prie vandens telkinių, į gatves – vasarą per karščius žmogui karšta visur. Greitosios automobilis važiavo ir į Kryžių kalną, kur vyko atlaidai. Perkaitusios saulėje moterys skundėsi padidėjusiu kraujo spaudimu, galvos svaigimu, pykinimu. Tokius žmones vežėme į ligoninę. Nuo saulės nukentėjo ir daugiau vaikų, kurie per ilgai žaidė saulėje ir kuriems parėjus į namus staiga pakilo temperatūra, padažnėjo pulsas“, - sakė gydytoja E. Kukaitienė.
Savaitgalį vykusiuose atlaiduose dalyvavo daug vyresnio amžiaus maldininkų, kurie nepabūgę alinančio karščio išsiruošė kartu su visa eisena iš Šiaulių į Kryžių kalną.
Gydytoja E. Kukaitienė pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės sakosi, jog yra pripratę prie karščių, tačiau pasijutę prastai nedelsdami kreipiasi į medikus. „Daug drąsių vyresnio amžiaus moterų dalyvauja eisenoje, tačiau yra tokių, kurios prieš tai pasikonsultuoja su savo gydytojais. Kryžių kalno atlaidų eisenoje dalyvavo daug samariečių, kurie nešiojo vandenį, tad perkaitusių buvo nedaug“, - teigė gydytoja.
Norintys atsivėsinti dažnai nepagalvoję neria į šaltą vandenį, tačiau E. Kukaitienė įspėjo kad taip elgtis nederėtų. Svarbu saugotis ne tik nuo galimo kūno paralyžiaus, bet ir traumų šokant į nežinomą vandens telkinį.
„Šį karštą savaitgalį skęstančių nebuvo. Turėjome tik vieną netikrą pavojaus skambutį Telšiuose, kad skęsta žmogus, tačiau po kiek laiko jis sėkmingai parplaukė. Pasirodo, kad artimieji per anksti supanikavo“, - teigė gydytoja.
Pagalba perkaitusiems saulėje
Pasak E. Kukaitienės, karštomis dienomis rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti daug skysčių, gerti mineralinį vandenį ir atsisakyti gėrimų su saldikliais.
„Per dieną reikėtų išgerti keletą litrų vandens, galima gerti arbatą, natūralias sultis. Rekomenduojama vengti ir per daug šaltų gėrimų. Svarbiausia, kad karštą dieną žmogus nebūtų saulėje. Ypač pavojinga saulėje dirbti. Vidurdienį geriau sėdėti pavėsyje. Jei reikia kažkur keliauti, būtina saugotis nuo saulės kepurėmis, rengtis lengvais lininiais drabužiais, kurie padeda atvėsti kūnui. Sintetinių audinių reikėtų tiesiog vengti“, - sakė E. Kukaitienė.
Dėmesį, anot gydytojos, turėtų atkreipti ir tėvai į savo vaikų aprangą. Nes vaikai gali greičiau perkaisti, todėl juos reikia rengti kuo plonesniais drabužiais. Saugotis reikėtų ir keliaujant automobiliu, kad jame be priežiūros neliktų augintiniai ar vaikai ir neperkaistų. Saulės smūgis dažniausiai ištinka tuos, kurie be galvos apdangalų ilgai būna saulėje, tačiau esant karštai oro temperatūrai dažniau ištinka karščio smūgis, kuris apima visą kūną ir žmogus greit perkaista“, - aiškino E. Kukaitienė.
Jei namuose yra sergančiųjų, patalpas reikėtų vėdinti drėgnomis paklodėmis, galima pripilti šalto vandens voneles, kad garuotų. Sunkiausia besiskundžiantiems širdies ligomis ir sergantiems onkologinėmis ligomis, nėščioms moterims. Tačiau, anot E. Kukaitienės, kai labai karšta ir sveiko žmogaus sveikata gali sušlubuoti.
„Jei matote, kad šalia esantis žmogus perkaito saulėje, jį reikėtų nuvesti į pavėsį ar vėsesnę patalpą ir paguldyti. Perkaitusiam žmogui reikia duoti atsigerti vandens. Jei pats žmogus einantis gatve jaučia, kad jam jau darosi bloga, jis turėtų užeiti į parduotuvę, kurioje veikia kondicionieriai, ir ten atsivėsinti“, - patarė gydytoja.
Karštis ir maistas prišaukia vabzdžius
Kadangi lietuviai labai mėgsta neštis maisto į paplūdimius ar valgyti lauke, juos dažniau sugelia bitės ar širšės. Gydytoja E. Kukaitienė sakė, kad užsienio paplūdimiuose valgyti maistą prie vandens nėra įprasta, todėl suprantama, kodėl pas mus pasitaiko daugiau vabzdžių įgėlimų.
„Nuo širšių, bičių įkandimo reakcijų gali būti įvairių. Vieniems įgėlus pasirodo tinimas, kitiems - paraudimas. Dažniausiai pasitaiko, kad bitės ar širšės įgelia, kai lauke geriami saldūs gėrimai. Ypač pavojingi atvejai, kai įgeliama į burną, liežuvį, nosį. Šalia skraidant šiems vabzdžiams reikėtų elgtis ramiai, nes išsigandęs žmogus supanikuoja ir širšės dar labiau puola. Taip pat vabzdžiai mėgsta gėlėtus drabužius, todėl jų reikėtų vengti“, - aiškino E. Kukaitienė.
Pasak gydytojos, paprastai žmogus nežino, ar jis yra alergiškas vabzdžių įgėlimui, tačiau jei tinimas labai išsiplečia, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.
„Gali būti, kad vienas ar kitas įgėlimas alergijos nesukels, tačiau įgėlus kelioms bitėms ar širšėms organizmas gali rimtai alergizuoti ir žmogų ištiks anafilaksinis šokas (sunki alerginė reakcija, kai žmogus jaučia silpnumą, mirga akyse). Šiemet šalyje jau buvo mirtinų atvejų dėl kelių širšių įkandimų į galvą“, - teigė E. Kukaitienė.
