Aušra LAURINKIENĖ 

Puikus 2010-ųjų metų Šiaulių miesto kanojų irklavimo sezonas - jau praeityje. Su vieninteliu  Šiauliuose kanojų irklavimo treneriu Artūru Navicku kalbamės ne tik apie džiugias sportininkų pergales, bet ir apie slegiančias bėdas, kurios gali užkirsti kelią į Europos ar Pasaulio čempionatus. 

 

Ne paslaptis, kad Šiaulių sportininkus jau pažįsta ir kaip stiprius konkurentus vertina kiti Lietuvos, Latvijos, Estijos bendraamžiai kanojininkai, besitreniruojantys kur kas ilgiau, nei mūsiškiai. Tai įrodo puikūs sezono rezultatai, laimėtos prizinės ir pirmosios vietos įvairiose varžybose.

Anot A. Navicko, geriausiai komandoje sekėsi Osvaldui Murzai: „Jam pavyko įvykdyti pirmos kategorijos sportinį normatyvą, laimėti Lietuvos moksleivių pirmenybes sprinte ir Jelgavos tarptautiniame maratone užimti antrąją vietą. Antanui Baikui bei metais jaunesniems sportininkams Dominykui Murzai, Donatui Valteriui ir Deividui Ulpiui pavyko įvykdyti antros kategorijos normatyvus Lietuvos moksleivių čempionate užimti prizines vietas sprinte ir Jelgavos tarptautiniame, Kauno maratone pirmąsias ir prizines vietas. Kitiems sportininkams grupėje jie -  pavyzdys. Tačiau rezultatais negali skųstis ir vaikų grupėje sportuojantis Benjaminas Ušinskis bei kiti auklėtiniai”, - su šypsena apie irkluotojus kalba treneris. 

 

 

„Gerai, kai vaikai noriai ir motyvuotai pasirenka laisvalaikio praleidimo formą - sportą. Irklavimas puikiai tinka paauglių grūdinimuisi, fiziniam vystymuisi. Tai pakankamai saugi sporto šaka, nes aptiriama mažai traumų. Šiuo metu sportuojančių kanojininkų yra daug, kartais net pritrūkstame inventoriaus, tad tenka tarpusavyje keistis. Tačiau trūksta 1998-1999 metais gimusių berniukų ir mergaičių”, - sako A. Navickas. 

 

Anot jo, pasaulyje populiarėja mergaičių kanojų irklavimas. Deja, nei Lietuvoje nei Šiauliuose entuziasčių kol kas neatsiranda, nors treneriai viliasi, tikisi ir laukia, kada gi atsiras tos pirmosios kregždutės. 

 

Jau netrukus Šiaulių irkluotojai treniruosis sporto salėse, kilnos svarmenis, plaukios baseine, bėgios manieže, slidinės Salduvėje, lauks naujo sezono, pavasarį pasipildę naujomis jėgomis ir noru džiuginti mus naujomis pergalėmis. Šių metų pasiekimai leidžia tikėtis tikrai puikių rezultatų ateityje. 

 

Sezoną jau baigę kanojų irkluotojai, pasak trenerio, dėkingi „Atžalyno” sporto mokyklos kolektyvui, prižiūrinčiam Šiaulių irklavimo bazės pastatus ir inventorių: „Džiaugiamės, kad mus paremia transportu - kanojininkai į visas varžybas važiavo paskolintu mikroautobusu, gaila,  kad tokių žmonių yra vienetai. Sunkmečiu balansuojame ties pražūties riba – netektume nors vienos grandies ir... - atsidūsta A. Navickas. - Mums - sunku: nuolat susiduriame su materialiniais trūkumais, labiausiai trūksta, valčių, irklų, aprangos, neužtenka lėšų sporto stovykloms, tarptautinėms varžyboms, tačiau tikime, kad kitąmet, kaip ir šiemet,  pavyks pastovyklauti ir papramogauti, nes be to neįmanoma stipriai padirbėti, siekti aukštų rezultatų”. 

 

Jis neslepia tikintis, kad rėmėjų būrys pagausės, nes irkluotojai reitingais lenkia daugelį sporto šakų ir žaidimų: „Deja, ne populiarumu, skirtingai nei kitose pasaulio šalyse, - sako treneris. -  Tačiau jaunieji irkluotojai - ambicingi ir tikimes, kad jiems pavyks sekti pasaulio ir Europos čempionų R. Labucko, E. Šuklino ir buvusio šiauliečio Tomo Gadeikio pėdomis.

 

 

Vien Šiauliuose kasmet vyksta trys-keturios baidarių ir kanojų Lietuvos lygmens varžybos, į kurias tradiciškai beveik visada atvyksta sportininkai iš Latvijos ir Kaliningrado. Lietuvoje tik Šiauliuose ir Trakuose yra paruošiamos distancijos baidarių ir kanojų sprinto varžyboms. Į jas atvyksta apie 300 sportininkų iš Lietuvos, jų treneriai. Beveik visos varžybos vyksta dvi dienas. Vienos iš įspūdingesnių varžytuvių - „Talšos regata”, kurių metu papildomai organizuojamos „Drakonų” klasės valčių lenktynės. 2010 metais Šiaulių kanojininkai dar dalyvavo varžybose: Jelgavoje, Klaipėdoje, Plungėje, Skuode, Kaune, Trakuose. Visose varžybose šiauliečiai užėmė pirmas ar prizines vietas. 

 

„Buvome kviečiami į Kaliningradą, tačiau dėl finansinių sunkumų nuvykti negalėjome.  Nuogąstauju, kad augant  sportiniam meistriškumui, kitais metais negalėsime nuvykti ir į kitas „gyvybiškai” svarbias varžybas. Taip pat turime tik perdarytas „auksarankių” meistrų valtis, kurioms jau - keturiasdešimt ir daugiau metų. Be abejo, pradedančiųjų treniruotėms jos tinka, tačiau nuvykus į tarptautines varžybas, sukelia susidomėjimą (kaip senovės reliktais) ir užuojautą. Naujos valtys nepigios: 4000-5000 litų”, - apmaudo neslepia treneris.