„Reikėtų atsargiau vartoti sąvoką „regioninis“ kalbant apie Šiaulių universitetą, jo kryptį. Būkime universitetu plačiame regione, o ne regioniniu universitetu“, - sakė S. Baranauskienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Ieva LIUBŠYTĖ
Šiaulių universiteto Baltojoje salėje buvo surengta vieša diskusija su kandidatais, nepriklausančiais universiteto personalui ir studentams, į Šiaulių universiteto tarybą.
Šiaulių universiteto tarybos rinkimai turėtų įvykti dar šią savaitę - iš Mokslo tarybos pateiktų kandidatų į tarybą bus išrinkti tik keturi nariai.
Universiteto bendruomenei prisistatė 14 kandidatų
Universiteto bendruomenei prisistatė 14 verslo, švietimo, sveikatos, socialinių partnerių atstovų, pretenduojančių būti išrinktais į Šiaulių universiteto tarybą: Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė, AB Šiaulių banko IT tarnybos vadovas, banko valdybos narys Jonas Bartkus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, UAB „Šiaulių knygrišykla“ direktorius Stanislovas Dikšas, VšĮ Šiaulių universiteto gimnazija direktorius Juvitas Giniotis, asociacijos „Jupoja“ direktorius Vidmantas Japertas, Šiaulių miesto tarybos narys Vytautas Juškus, UAB „TDL oda“ direktorius Algimantas Kačiuška, ūkininkas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis, AB „Teo LT“ Šiaulių regiono direktorius Arvydas Murza, UAB „Ruvera“ direktorius Arūnas Rupšys, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė generalinis direktorius Petras Simavičius, UAB „Mano būstas LT“ generalinis direktorius Vytautas Turonis, UAB „R2L“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas.
Susitikimo su universiteto bendruomene metu Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius J. Giniotis atsiėmė savo kandidatūrą.
Kandidatams pastabos iš Mokslo tarybos
Diskusijos metu Šiaulių universiteto senato pirmininkas Vincas Laurutis prieš kandidatų pasisakymus paskelbė jų įvertinimus, gautus iš Mokslo tarybos. S. Besagirskas, R. Vaštakas ir universiteto studentų atstovybės viešo konkurso būdu atrinktas kandidatas Klaidas Palikevičius (UAB „Mantijų karalius“ plėtros vadovas) pastabų dėl kompetencijų nesusilaukė.
V. Laurutis išskyrė tris pastabas, kurias dėl kitų pretendentų kandidatūros akcentavo Mokslo taryba: neturi patirties aukšto mokslo finansavimo, mokslo ir studijų organizavimo srityje, per maža motyvacija, politiškai angažuotas.
Nė vienas kandidatas į Šiaulių universiteto tarybą nesutiko, kad priklausymas kokiai nors partijai ar patirtis politikos srityje turi įtakos sprendžiant ir rūpinantis Šiaulių universiteto likimu.
V. Juškus, Šiaulių miesto tarybos narys, buvęs miesto meras, taip pat prieštaravo aukštojo mokslo tarybos išsakytoms pastaboms.
„Sunkiai suvokiu tokias pastabas. Iš tiesų didžioji dalis kandidatų į Šiaulių universiteto tarybą gavę biudžeto ataskaitas didelių problemų neturės. Finansiniai klausimai tikrai nėra mūsų silpnybė. Politika, rūpinantis universitetu, reikšmės taip pat neturi. Aš esu socialdemokratas ir toks būsiu, kol numirsiu, bet bėdos tame tikrai nematau“, - tikino V. Juškus.
Svarbu tinkamai pristatyti universitetą visuomenei
Viešos diskusijos metu kandidatų buvo paprašyta pasidalyti mintimis, kaip jie galėtų padėti Šiaulių universitetui, kuris šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė kalbėjo, kad svarbiausia tinkamai ir aktyviai skleisti informaciją apie Šiaulių universiteto istoriją.
„Šiuo metu elektroninėje erdvėje Šiaulių universiteto veiklos pradžia žymima 1997 metais, tai nėra tiesa. Tiksli universiteto istorija siejasi su XX amžiaus šeštuoju dešimtmečiu ir Lietuvos mokslo istorijoje yra auksinė. Reikia stebėti ir pasirūpinti tuo, kaip pristatomas Šiaulių universitetas plačiajai visuomenei, nes tai svarbi reklaminė išraiška. Taip pat siekiant pagerinti Šiaulių universiteto padėtį būtina išryškinti bendruomeniškumo, patriotiškumo jausmą. Stipri, savo vertę ir vertybes turinti bendruomenė gali išspręsti visas problemas. Nereikia tikėti, kad universitetas yra labai nepatogioje geografinėje vietoje. Jei esame toli nuo sostinės, tai dar nereiškia kad tai yra blogai. Šiauliai yra beveik Lietuvos centre ir šalia neturime nė vieno konkurento, aukštosios mokyklos. Todėl manyčiau, kad reikėtų atsargiau vartoti sąvoką „regioninis“ kalbant apie Šiaulių universitetą, jo kryptį. Pasakyti, kad tai yra universitetas regione, yra viena, o pasakyti, kad tai yra regioninis universitetas, vadinasi, jau suteikti statusą, kuris tikrai yra žemesnės pakopos negu klasikinis universitetas. Būkime universitetu plačiame regione, o ne regioniniu universitetu“, - kalbėjo S. Baranauskienė.
Pretendentai atvyko ir iš sostinės
Vilnietis Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius S. Besagirskis teigė, kad jo praktinė patirtis dirbant aukštojo ir švietimo mokslo srityje yra minimali - tik 2 metai, bet jis sutiko pretenduoti į Šiaulių universiteto tarybą dėl to, jog tiki universiteto ateitimi ir mano, kad tai didelis jam, kaip lobistui, iššūkis.
„Esu lobistas, šioje sferoje dirbu 6 metus - finansų srityje man pavyko pasiekti 12 konkrečių rezultatų. Dvejus metus dirbau su profesinėmis mokyklomis, todėl manau, kad vienas iš Šiaulių universiteto tikslų turi būti savęs įsivertinimas. Būtina sužinoti, kur dirba studentai baigę studijas, kiek iš jų dirba pagal specialybę. Apžvelgus Šiaulių universiteto reitingus paaiškėjo, kad Lietuvoje jis tarp kitų aukštojo mokslo įstaigų užima tik 7 vietą, o pasaulyje - 3618. Vienas iš mano siekių yra tai, kad Šiaulių universitetas atsirastų tarp 1000 geriausių pasaulyje. Tai nėra neįmanomas tikslas, per 1000 vietų galima pakilti vien kitaip sudėliojus rodiklius, norint pakilti dar per 1000 vietų reikia įdėti daugiau pastangų. Todėl tiek dėstytojams, tiek studentams būtina stažuoti užsienyje, taip pat kviesti studentus iš užsienio. Tai su projektais padaryti labai paprasta, visa tai jau darėme su kitais universitetais ir keliai yra praminti. Jungtinės programos dar vienas būdas padėti universitetui. Reikia parengti vieną siaurą programėlę su tikrai pasaulyje mokslo kokybe garsėjančiu universitetu. Manau, kad moksleiviai, išgirdę tokius Šiaulių universiteto pokyčius, susigundytų studijuoti šiame universitete“, - kalbėjo S. Besagirskis.
Žmogiškieji ištekliai – svarbiausia vertybė
P. Simavičius, Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius, mano, kad svarbiausia reikia žinoti tikslą, ko yra siekiama norint sėkmingai plėtoti Šiaulių universiteto veiklą.
„Reikia žinoti, ką mes darome, ko siekiama ir kokiu būdu to sieksime. Svarbiausia, kad universitetas jau kyla iš duobės, jo finansinė padėtis gerėja. Šiuo metu universitetui reikia lobizmo, reikia politikų, reikia žinoti, ko mes norime ir link to eiti. Aukštojo mokslo biudžetas formuojamas jau birželio mėnesį, reikia nepavėluoti, nes kai ateini pavėlavęs, pagalbos nebesulauksi. Šiaulių universiteto žmonės yra asmenybės, kūrėjai, dėl kurių varžosi Vilniaus, Varšuvos, Europos universitetai, todėl juos reikia saugoti, vertinti ir rodyti. Norint pasiekti rezultatų būtina suprasti, kad žmogiškieji ištekliai yra patys svarbiausi, puiki technika, patalpos yra niekas be žmonių“, - tikino P. Simavičius.
„Reikia žinoti, ką mes darome, ko siekiama ir kokiu būdu to sieksime. Svarbiausia, kad universitetas jau kyla iš duobės, jo finansinė padėtis gerėja. Šiuo metu universitetui reikia lobizmo, reikia politikų“, - teigė P. Simavičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
