
Perkant niekučius, nereikalingi daiktai kaupiasi mūsų spintose – pinigai tiesiog sudūla namų užkaboriuose. 1
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Žiemos šventės neatsiejamos nuo pirkinių. Perkame dovanas artimiesiems, šventiniam stalui, skiriame pinigų namų puošybai ir asmeninėms grožio reikmėms. Taip pat ypatingą metą įprasminame aukodami daiktus ir pinigus bei įsitraukiame į labdaringą veiklą. Galiausiai pasiruošimas naujametėms šventėms tampa iššūkiu, su kuriuo susidoroti ne taip lengva.
Ne visada pirkinius planuoja iš anksto
„Kalėdoms pradedu ruoštis anksti. Jei pamatau daiktą, kuris, mano nuomone, patiktų tam žmogui, būtinai jį nuperku. Pinigų nedovanoju, todėl stengiuosi apsipirkti iš anksto. Tokiu būdu išvengiu spūsčių prie kasų“, - atvirauja šiaulietė Inga.
Justinos nuomone, apie pirkinius geriausia galvoti likus savaitei iki švenčių. „Planuojant pirkinius kas mėnesį ne taip skaudu finansiškai. Blogai dėl to, kad likus savaitei iki švenčių parduotuvėse atsiranda didesnis prekių asortimentas. Man labiausiai patinka galvoti ne apie dovanas, bet apie tai kokius patiekalus gaminsiu. Todėl pasiruošti šventėms iš anksto nelabai pavyksta“, - prisipažįsta Justina.
Darius mano, jog nereikia persistengti ir iš anksto pirkti brangių dovanų: „Jei šventėms pradedi ruoštis iš anksto, automatiškai išleidi daugiau pinigų. Tuomet nesijaučia didesnio pinigų stygiaus ir žmogui nuperki brangesnę dovaną arba net kelias.“
Dovanoti „niekučius“ neekonomiška
Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė siūlo su savo pinigais elgtis atsakingai ir nepasiduoti šventiniam pirkimo vajui.
„Žinoma, atsispirti nėra lengva, juk vis „galvojame apie kitus“, tad pavargę ir skubantys priperkame smulkmenų - statulėlių, žvakidžių, pakabučių ir t. t. Gal pusbroliui, kurio nemačiau dešimt metų, gal kaimynui, su kuriuo pasisveikinu kartą per savaitę, o gal kolegei, kuri sumanys mane pasveikinti ir tuomet bus nepatogu, jei negalėsiu atsilyginti tuo pačiu“, - sako O. Bložienė.
Anot finansų ekspertės, taip elgtis nelabai praktiška. Nuo to įvairiais niekučiais tik pildosi kitų palėpės ir rūsiai bei mūsų pačių spintos. Kitaip tariant, pinigai tiesiog sudūla namų užkaboriuose.
Specialistė teigia, jog dovanų teikimas ypač kalėdiniu laikotarpiu yra pats neefektyviausias būdas ekonomikoje paskirstyti sukurtas prekes bei paslaugas, tokią mintį iliustruoja pavyzdžiu.
„Tarkime, žmona padovanoja vyrui megztinį už 100 litų – tokia jo kaina ir vertė ekonomikai bei žmonos piniginei. Tačiau vyrui megztinis ne itin patinka, todėl jis jam vertas ne daugiau vienas litas ir likusią savo egzistenciją jis praleis spintoje. Tokiu būdu ekonomikoje patiriamas 99 litų vertės netekimas. Atsižvelgiant į tai, jog dovanos dažniausiai negrąžinamos, skaičiuojama, jog nuo dešimtadalio iki trečdalio kalėdinių dovanų vertės yra prarandama būtent dėl nepamatuoto dovanojimo“, - pabrėžia O. Bložienė.
Todėl specialistė rekomenduoja geriau dovanas pirkti sau, o aplinkiniams įteikti grynuosius arba dovanų čekius. Taip pat skatina planuoti savo finansus ir atsakingai vartoti. Neieškoti dovanų iš anksto nenusimačius, kam, ką ir už kiek dovanosite. Nesistengti niekučiais pamaloninti kiekvieno sutikto ir geriau tuos pinigus išleisti bilietui į spektaklį, koncertą ar parodą.
Naujametinės šventės tampa darbu
„Šventės turėtų būti džiugesio, o ne nerimo šaltinis. Jeigu šventė tampa sunkiu darbu, kurį reikia atsakingai atlikti, tuomet ji praranda savo prasmę, tampa tik dar viena būtinybe, kurią turime atlikti“, - pastebi psichologas Marius Daugelavičius.
Anot jo, žmonės nesugeba atsispirti pagundai daug ir visko pirkti, nes šiandien Kalėdos tapo didžiuliu verslu, į kurį investuojami milijardai eurų. Todėl psichologas rekomenduoja į apsipirkimą žiūrėti ne kaip į būtinybę.
„Geriau visko nepasilikite paskutinei dienai. Apsipirkite iš anksto, tuomet sumažės įtampa ir nebeliks streso“, - rekomenduoja M. Daugelavičius.
Pastebima, jog ne visi visuomenės nariai mėgsta šventes švęsti. Psichologas pataria ant tokių žmonių nepykti ir juos suprasti. Ano jo, tai kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas. Žmogus turi teisę pats nuspręsti, kaip su kuo ir kada švęsti. Taip pat siūlo kuo mažiau akcentuoti komercinę pusę, į viską žiūrėti kaip į galimybę visiems pabūti kartu ir pabendrauti. Tuomet neliks streso ir šventė taps džiugesio akimirka, o ne darbu.



