Kaip sako liaudies išmintis, bėdos po vieną nevaikšto. Panašu, kad į „Šiaulių naujienų“ redakciją atėjusio Laimono B. istorija tik patvirtina tai. Šiaulietis gyvenimo mėtytas ir vėtytas. Likimas dar 2007 metais vyriškį privertė apsigyventi socialiniame bute, kuriame, kaip jis teigia, teko iškęsti tikrą pragarą – vagystės, jaunuolių grasinimai, net lūžusi kaukolė. Nebeištvėręs to, Laimonas B. persikėlė į vadinamuosius nakvynės namus. Bet esą ir čia ne pyragai – nuolatiniai konfliktai, kuriuos kaimynai sprendė peiliais, vagystės...
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Pasitiko tarakonų ir vorų sluoksnis
Pravėręs „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris Laimonas B. ant stalo padeda pluoštą popierių, kuriuose – jo gyvenimo istorija. Tiesa, apie savo praeitį vyriškis nedaug tekalba. Esą ilgus metus dirbo Akmenės rajono savivaldybėje Švietimo skyriuje vyresniuoju inžinieriumi. Kokį pokštą likimas iškrėtė, kad 2007 metais jam teko apsigyventi Šiaulių miesto savivaldybės skirtame socialiniame būste, galima tik spėlioti. Tačiau būtent nuo čia ir prasideda jo istorija.
Laimonas B. pasakojo, kad pirmą kartą nuėjęs į Dvaro gatvėje esantį socialinį būstą negalėjo apžiūrėti visų patalpų, nes vonios kambaryje, kaip ir visame bute, nebuvo šviesos. „Butas atrodė tragiškai: kambarys po gaisro, lubos juodos, koridoriaus spintelėse padvėsusių tarakonų ir vorų sluoksnis“, – apie pirmąjį įspūdį pasakojo šiaulietis.
Nepaisant to, vyriškis sutiko su Šiaulių miesto savivaldybe sudaryti nuomos sutartį. Tik paprašė, kad būtų pakeistos supuvusios grindys. Grindys, anot vyriškio, netrukus buvo pakeistos, taip pat įstatyta buto lauko durų imitacija, pakeisti virtuvės kriauklės ir dušo maišytuvai.
Čia pagalba esą pasibaigė. Teko raitotis rankoves ir pačiam kibti į darbus: plauti ir valyti senais laikraščiais klijuotas sienas, jas tapetuoti, bandyti naujam gyvenimui prikelti nuo gaisro aprūkusias lubas, įvesti elektrą, įsigyti bei pastatyti baldus ir pan.
„Sienas papuošė paveikslai: 1992 metais Kauno antikvariate pirktas unikalus Leo Swemps paveikslas, eksžmonos aliejiniais dažais tapyti du paveikslai, mano grafikos būdu piešti šeimos narių portretai, dar Naujojoje Akmenėje iš liaudies meistro pirktos medinė ir molinė kaukės...“ – apie tai, kaip bandė susikurti jaukesnę pastogę, pasakojo Laimonas B.

Pateko į vadinamąjį Pentagoną
Naujųjų namų jaukumu Laimonas B. džiaugėsi neilgai. „Deja, į butą atsikrausčiau nežinodamas, kad namas mieste turi Pentagono vardą, kad čia beveik laisvai prekiaujama namine degtine, prie namo siautėja paauglių gauja, nelankanti mokyklos“, – guodėsi šiaulietis.
Pirmąjį „krikštą“ vyriškis gavo 2008 metų kovo 9-ąją. Pasveikinęs mamą su kovo 8-ąja Laimonas B. kaip niekur nieko skubėjo namo. Tačiau vos grįžo, buvo nemaloniai nustebintas – duryse skylė, pro kurią laisvai galėjai pralįsti. „Viskas kambaryje buvo išversta. Nebuvo televizoriaus. Iškviečiau policiją, kuri tik surašė protokolą ir pasišalino“, – pasakojo šiaulietis, pridurdamas, kad kreipėsi ir į Šiaulių miesto savivaldybę, jog ši suremontuotų duris, tačiau prašymas esą buvo ignoruotas – nėra lėšų.
Laimonui B. teko skolintis pinigų iš greitųjų paskolų bendrovės ir remontą daryti savo lėšomis. Tačiau ir naujosios durys netrukus buvo sulaužytos. „Nespėdavau keisti durų spynos širdelių. Jos nuolat buvo užkemšamos. Turėdavau skolintis iš kaimyno laužtuvą ir laužti savas duris“, – pasakojo šiaulietis.
Per daugybę vagysčių, kurias, kaip mano Laimonas B., atliko siautėjusių paauglių gauja, iš buto buvo išnešta viskas, ką galima panešti. Pastarieji neva atrasdavo net paslėptas santaupas. „Paaugliai ne kartą mane sumušė. Vėliau sulaužė ir kaukolę. Daug kartų dėl jų kreipiausi ir į policiją, ir į nepilnamečių teisių apsaugos tarnybą, kurioje man nuolat kartojo tą patį: „kaip apsaugoti vaikus mes žinome, o kaip nuo jų – ne“. Tik vieną paauglį, kurio tėvai gyveno tame pačiame įėjime, buvo išvežę į koloniją, deja, neilgam“, – guodėsi šiaulietis.
Laikui bėgant, šiauliečio teigimu, įžūlėjo ne tik paaugliai, bet ir namine degtine prekiaujantys kaimynai. Laimonas B. pasakojo, kad vienas jų, apsvaigęs nuo alkoholio, dviejose vietose sulaužė jam žandikaulį, kurį sugebėjo išgelbėti tik Kauno klinikose. Čia jam buvo įstatytos titano plokštės, ant kurių esą žandikaulis dabar ir laikosi.

Nakvynės namai – nusikaltėlių prieglauda?
Nebeištvėręs nuolatinių vagysčių ir smurto Laimonas B. Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojams įteikė raštą, jog nori nutraukti nuomos sutartį. „Savivaldybės darbuotojai puikiai žinojo apie problemas, su kuriomis man tenka susidurti ir spręsti, deja, reakcijos nebuvo. Kodėl neįgalus žmogus turi daryti remontus, patirti skaudžias traumas, iš jo viskas išvogta, nepataisomai sulaužyti baldai, tačiau nėra kalbos apie jokią kompensaciją“, – stebėjosi šiaulietis.
Palikęs šį būstą Laimonas B. vėl leidosi į naujos pastogės paiešką. Kaip žinia, pasirinkimas nedidelis, todėl teko praverti vadinamųjų nakvynės namų duris. Tačiau ir čia gyvenimas pasirodo ne rožėmis klotas.
„Teko matyti, kaip kambario kaimynas susipykęs su kitu kaimynu griebiasi peilio“, – prisiminimais dalijosi jis ir netrukus pabrėžė, kad į tokius namus ne itin norėdavosi grįžti, todėl prieglobsčio tekdavo ieškotis ir kitur. Tačiau bėda, jog grįžęs savo kambaryje neberasdavo nieko, kas bent šio to vertas. „Per kelias savaites buvo išvogti vertingiausi mano daiktai. Kreipiausi į socialinę darbuotoją. Deja, ką nors išsiaiškinti šiuose namuose, kuriuos aš pavadinčiau vagių ir kitų nusikaltėlių prieglauda, kur jie gali tobulinti ir toliau nebaudžiami tęsti savo „darbą“, neįmanoma“, – piktinosi Laimonas B.
Maža to, netrukus vyriškis sulaukė rašto iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, jog pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl yra išbraukiamas iš gyventojų sąrašų. „Negirtavau ir niekada neparėjau išgėręs. Taip, kelias paras negrįžau, bet tai nesudaro pagrindo manęs pašalinti“, – priimtu sprendimu buvo nepatenkintas šiaulietis Laimonas B.

Savivaldybė: „Problemas sukeldavo jis pats“
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vyriausioji specialistė Živilė Jagutienė išgirdusi šiauliečio priekaištus visiškai nenustemba. „Tas žmogus visiems rašo tą patį, bet nepasako, kad pats ir sukeldavo tas problemas. Mūsų žiniomis, tas socialinis butas buvo paverstas landyne. Ir durys buvo nerakintos, ir šiukšlių pilna, ir triukšmas...“ – vardijo ji, pabrėždama, kad Laimonas B. už tokį elgesį labai daug kartų buvo baustas administracinėmis baudomis.
Paklausta, ar gali būti, kad minėtame name klesti naminės degtinės verslas, Ž. Jagutienė teigė, kad tie, kas nori, visame mieste naminės degtinės tikrai gali rasti. „Kaip sakoma, kas ieško, tas randa. O ar ten kas gamina, ar negamina, gali policija pasakyti. Mes tokių duomenų neturime“, – sakė ji.
Ž. Jagutienės teigimu, nuomininkai, išeidami iš socialinio būsto, jokių kompensacijų negauna. Esą jie, pasirašydami nuomos sutartį, būna informuoti, jog savo lėšomis privalo atlikti paprastąjį remontą, t. y. patys turi susitvarkyti grindis, išklijuoti tapetais ar nudažyti sienas, langų rėmus, palanges ir pan.
„Ir, žinoma, nuomininkai privalo nesulaužyti durų ir staktos, kaip kad Laimonui B. atsitiko. O dėl tų įdėtų medžiagų... Nieko jis ten ir nesutvarkė. Kaip buvo baisu, taip ir liko baisu. Ten yra labai mažiukas kelių kvadratų tas kambarėlis. Nėra ką ir tvarkyti“, – sakė Būsto fondo poskyrio vyriausioji specialistė.
O kaip buvo su tomis išlaužtomis durimis? Iš tiesų Savivaldybė neturi lėšų tokiems atvejams? „Jūs dabar pagalvokite pati. Pas jus ateina kažkas ir išlaužia duris. Ką jūs darote? Jūs kreipiatės į policiją. O jeigu sugėrovai išlaužė duris, tai kas dabar kaltas... Kodėl pas mane niekas neateina ir neišlaužia? Na, tegul pamėgina...“ – juokėsi Ž. Jagutienė.

Nakvynės namai: „Tai labai konfliktiškas žmogus“
Ne ką geresnius atsiliepimus apie Laimoną B. pažėrė ir Laikino apgyvendinimo tarnybos darbuotojai. Esą šis šiaulietis jau ne kartą ieškojo pastogės vadinamuosiuose nakvynės namuose. Paskutinį kartą jis čia gyveno šių metų liepos mėnesį, tačiau už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą buvo išmestas.
„Oi, tai labai konfliktiškas žmogus. Dažniausiai konfliktai kildavo dėl girtavimo. Jis, aišku, tą neigia. Aš tik labai gerai atsimenu, kad gal prieš kokį mėnesį ar porą jis kreipėsi į Paramos skyrių, kuris duoda siuntimus, ir jam siuntimas nebuvo duotas. Matyt, dėl vietos stokos. Beje, jis skolingas mums liko“, – sakė Šiaulių miesto laikino apgyvendinimo tarnybos socialinio darbo organizatorė Danutė Bogušinė.
Socialinio darbo organizatorė informavo, kad dėl dingusių daiktų Laimonas B. taip pat neturėtų reikšti priekaištų. Esą, kai šiauliečiai su siuntimais rankose atvyksta į vadinamuosius nakvynės namus, jie pildo dokumentus ir yra supažindinami su taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad už asmeninius daiktus Laikino apgyvendinimo tarnybos darbuotojai neatsako.
„Už asmeninius daiktus mes neatsakome. Ir jie visa tai žino. Jeigu dingsta jų asmeniniai daiktai, turėtų kreiptis į policiją. Nes dažnai pasitaiko, kad žmonės išeina iš Laikino apgyvendinimo tarnybos ir palieka tuos daiktus. Po metų ateina, prisiminę, kad kažką paliko. Tai tikimybė surasti tuos daiktus tikrai nedidelė, nes mes jų nesaugome“, – baigdama pokalbį sakė D. Bogušinė.