Mykolas DEIKUSMielieji Saulės krašto inteligentai, kultūros ir mokslo žmonės, kodėl nustojote mintyti apie provinciją? Garsiai. Kaip dar šio amžiaus pradžioje kalbėjote. Užkniso, nervai nebelaiko, spjovėte į tą bergždžią užsiėmimą bankonečių ir jupoječių klanų paunksmėje?
Kol mūzos tyli, kalba fantazijos našlaičiai, pilkasermėgiai baltomis apykaklėmis. Kažkuris iš tų fantazijos benkartų, žiūrėdamas į nusidriekusius mieste kamščius, pliauškė liežuviu apie tai, kad Šiauliai tapo tikru didmiesčiu. Beveik tokiu kaip Vilnius. Užtversime dar bent dešimt gatvių (kadangi pagrindinių tiek nėra – mesim kauliuką, kuriam individualių namų rajonui Sičio garbę iškęsti) ir perspjausim Londoną. Juk kosmodromą – jau statėme. Nepastatėme. Bet dabar pastatysime daugiabutį už dangoraižio kainą, stoginę virš futbolo aikštės užtiesime už Šiaulių arenos kainą, iš bankonečių pripirksime griuvėsių ir už jų restauravimą jupoječiams sumokėsime rūmų kainą. O tada šeimynėlės pauliavos, kaip didmiesčio bajorai. Auuudringai. Miestą net ne ketveriems metams, o ketvirčiui amžiaus į juodą skolų baudžiavos lažą įkinkę.
Todėl strateguodami miesto ateitį artimiausiai ketverių metų kadencijai valdžion sugrįžusieji bankonečiai su jupoječiais didelėmis raidėmis įrašė GAL ir JEIGU. Gal tą padarysime, gal aną, gal kitą. Atseit, jeigu smarvės turėsim – ir bulvarą pietiniame rajone (gal jau penktą kartą per pastarąjį dešimtmetį) atnaujinsime, ir Prisikėlimo aikštę sutvarkysime. Kitaip tariant, jeigu Europos Sąjungos pinigų nuskils – mikliai patvarkysime. Arba kaip dabar įprasta sakyti - „įsisavinsime“. Paprastai už pinigus statomos mokyklos, gydyklos, fabrikai, tiesiamos gatvės, tačiau bankonečių ir jupoječių leksikone lėšos „įsisavinamos“. Skamba panašiai kaip „pasisavinamos“, ar ne? Ir kuo daugiau tos ES dangaus manos, tuo šis procesas – malonesnis.
Bet miestas – ne moteris, kuri GAL, mintija TAIP. O ypač jupoječių ir bankonečių dialektu TAIP reiškia GAL, o dėl GAL – neverta net kliaviatūra pirštus bukinti. Ypač komentuojant fantazijos našlaičių kliedesius apie tai, kad miestas neišgyvens be marmuru grįstos Prisikėlimo aikštės ir užsilenks, jeigu į Talšos kloaką šaunieji didmiesčio bajorėliai nesuleis dar kokių dešimties milijonų litų.
Bet neverksim pas kapą, kad marmurams ir kloakai pinigų nėra. Yra ir gražusis lazdos galas. Sako, badas menininkus įkvepia, o to įkvėpimo paskutiniais mėnesiais pasiautėję jupoječių, bankonečių šeimynėlės nepašykštėjo.
Nepadoru kultūrą matuoti pinigais, bet bankonečiai su jupoječiais patys ant savo galvos prisikarksėjo. 120 tūkstančių šiauliečių, su meninėmis ambicijomis ir be jų, miesto valdžia šiemet atmatavo po nepilną litą. Tiek tauta gaus duonai ir žaidimams. O štai elitinis būrelis juodvarniais po užsienius lakstančių Vakarų kultūros už 130 tūkstančių litų semsis. Dalybos veiksmus – patys mokate. Nors, sako, ir to dar mažoka.
Taigi duona bus pažaliavusi, o žaidimai didmiesčio piliečiams – kaip bambonkė drambliui. Visą ateinančią ketverių metų kadenciją. Nebus ir socialinės pastogės tūkstančiams našlaičių, neįgaliesiems, daugiavaikėms mamoms, jaunoms šeimos ir kitiems vargstantiesiems. Mokyklas renovuos ir „optimizuos“, tai yra, uždarys, darželinukus „sasyskomis“ ir „šlapiankomis“ penės viešuosius maisto pirkimus į vienas rankas perėmę. Kaip jau neseniai buvo, kada agurkai auksinėmis kainomis spindėjo. Patys darželiai kalti, dešimtinę oficialaus „atkato“ su tiekėjais suderėję ir išsiderėję, kad parems pusbadžiu gyvenančias švietimo įstaigas. Patys kalti esate – nereikėjo taip viešai imamais „atkatais“ gundyti ir dar girtis.
Patys – kalti esate ir visi tie, kas ant valdžios burbate, nevalytomis gatvėmis skundžiatės. Patys mieste šienaujate, šiukšles renkate, takelius šluojate, trinkeles klojate, gatves asfaltuojate, vaikų žaidimo aikšteles įrenginėjate. Ir už tą malonumą jupoječiams su bankonečiais primokate. O jūs, mecenatai, privatūs duonos ir žaidimų dalytojai, menininkų maitintojai?! Dovanokite, bet patys kalti, kad mokesčiai velniaižin kieno užančiuose šildosi. Mūzos broliai ir sesės muzikantai, pelenais galvas barstykite ir griaudžiai atgailaukite. O ypač jūs, Gascevičiau, Lukošaiti ir visi kiti į juos panašūs atskalūnai! Įpratinote nemokamais koncertais, akcijomis ir atrakcijomis – šekit dabar duonos kriaukšlį. Ir kas draudė kaip tai eilinei provincijos koncertinei įstaigėlei biudžetinį žinduką čiulpti?
Tai vis dar tylite, kūrybos ir minties žmonės. Gal įtikėjote, kad ne tokia jau provincija tie Šiauliai? Kaip ten viena rašytoja kietai užlenkė: Šiauliai – kaip Vilnius. Nes yra Šiaurės Lietuvos sostinė. Ane?
