2015-04-01 19

Vaikams dabar įdomiau skaityti veiksmo knygas nei pasakas. Užtat nemariomis išlieka humoristinės V. V. Landsbergio „Obuolių pasakos“. Vaikams patinka humoras!
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Kasmet Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama balandžio 2-ąją – per H. K. Anderseno gimtadienį. Vaikų literatūros istorijoje šį menininką norisi išskirti kaip pasakos meistrą – juk iki šiol verda diskusijos, kam gi rašė H. K. Andersenas – suaugusiajam ar mažajam skaitytojui. Šiandien mūsų vaikai auga kiek kitaip ir matyt skaito kitaip – juk dabar jų gyvenimo dalimi tapo virtualus, techninis pasaulis. O knygos pasaulis? Kaip prasideda vaiko ir knygos draugystė? Ką mėgsta skaityti mažieji padaužos ir išminčiai?

Knygų mažiesiems įvairovė
Spalvingame Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje šilta, jauku, sklinda guvus vaikų šurmuliukas. Vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės klausiame, kada ir kaip geriausia vaiką supažindinti su knyga...
„Abėcėlių knygų vaikams pastaruoju metu išleidžiama labai daug. Paskutiniu metu atsirado labai daug garsinių abėcėlių, kai knygoje yra ne tik vaizdas bet ir garsas, o tai vaikui labai padeda įsiminti, jam yra įdomu. Girdimi žodžiai, raidės yra kur kas geriau akcentuojami. Įgarsintų knygų yra labai daug ir tai vaikus labai domina. Tokios knygos daug ką padeda suvokti ir greičiau įsiminti informaciją“, – sako A. Šiaulienė. Tokias knygas vartant galima išgirsti muziką, įrašytus paukščių, gyvūnų garsus, vaikų balsus.
Šeima gali išmokyti skaityti savo vaiką būtent per paveikslėlių knygas. „Paveikslėlių knygose teksto nėra arba jo būna labai nedaug. Bet aišku, vaikui padeda skaityti šeimos narys, kuris drauge su juo varto knygą, pasakoja apie tuos paveikslėlius. Tai yra pirmųjų skaitymo įgūdžių ugdymas“, – teigia A. Šiaulienė. Tačiau kiekviena šeima individuali – tad ir skaito įvairiai. Mažuoju skaitytoju galima tapti nė neturint vienerių metų – juk šalia skaito mama ar tėtis, ar kitas šeimos narys, kurio turi būti įdomu klausytis.
„O jeigu tėvai ateina su vaiku į biblioteką, tai labai gerai. Jis bibliotekoje gali rasti ne tik labai daug knygų, bet ir žaisloteką, gausybę žaislinių knygų su paslaptimi, panoraminių, figūrinių. Tėvų, kurie domisi literatūra, vaikai žymiai protingesni ir jų žodynas labai išlavėja nuo pat mažų dienų“, – sako A. Šiaulienė.
O ir kitokioje bibliotekos aplinkoje vaikui išties smagu: čia yra šilta, gera ateiti pabūti su mama ir tėčiu. Vėliau čia atsiranda ir platesni interesai. Tad pradedant nuo tos paveikslėlių knygos galima labai daug ko pasiekti.
Tačiau norint vaiką išmokyti skaityti reikia pačiam suaugusiajam būti gudriam ir subtiliam. Itin svarbu vaikui neįkyrėti, nes ne kiekvienas vaikas labai noriai skaito. „Reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko gali būti susitelkę mažieji skaitytojai. Pavyzdžiui, pusantrų metų vaikui pakanka 10-15 minučių skaitymo“, – teigia A. Šiaulienė.
Šaunūs tie tėvai, kurie nebijo žaisti, t. y. įsijausti į skaitomą tekstą, imituoti veikėjus, keisti balso tembrą, intonaciją. A. Šiaulienės tikinimu, vaikams tai labai patinka.

Vaikai mėgsta nuotykius ir į save panašius herojus
Pasak A. Šiaulienės, šiais laikais vaikai tapo tarsi išaugę iš pasakos žanro. Anksčiau pasakas skaitydavo penktokai, šeštokai, o dabar jie skaito, tik jeigu reikia perskaityti pagal mokykloje rekomenduojamos literatūros sąrašą. Pavyzdžiui, liaudies, brolių Grimų, Šarlio Pero paprastos pasakos tapo ikimokyklinukų, pirmos-antros klasės moksleivių žanru.
„Dabar penktokai-šeštokai labai mėgsta nuotykius, kad knygose būtų daug dinamikos, kad galėtų atpažinti save. 1 – 3 klasės moksleiviai labai mėgsta F. Simon knygas apie blogiuką Henrį. Tai toks labai išdykęs, išradingas, nepaklusnus berniukas, krečiantis įvairiausias šunybes. Nepasakytum, kad teigiamas herojus, bet jis mokosi iš visko. O berniukams labai jis patinka, nes Henryje atpažįsta ir save“, – sako vedėja.
O 1 – 3 klasės mergaitės labai mėgsta vokiečių rašytojos Knister knygas apie raganos Lilės nuotykius. Tarp 4 – 6 klasių berniukų pati populiariausia amerikiečių autoriaus Dž. Kinney knyga „Nevykėlio dienoraštis“. Visos dienoraščio dalys tiesiog užkariavo berniukų širdis. Tekstas nesudėtingas, parašytas dienoraščio forma, komiški piešinukai. Nors kritikai sako, kad šios knygos nėra labai vertingos, tačiau berniukai mato save, o siužetas pagrįstas humoru. Dar viena tendencija: berniukai mėgsta tokias knygas, kuriose rašoma apie nuotykius, iššūkius atsidūrus ne tik fantastiniame bet ir virtualiame, žaidimų pasaulyje.
Bet ir mergaitės ieško nuotykių. Tačiau šiek tiek švelnesnių, joms rūpi knygos apie draugystę, o paauglės labai daug skaito apie vampyrus, net savižudybes. Pavyzdžiui, K. Rodrigez knygoje „34 tavo dalys“ rašoma apie meilę, draugystę, liūdesį, net anoreksiją ir kvaišalus. Knyga „Slydimas: ji regi jo akimis“ (J. Hathaway) pasakoja apie mergaitę neuroleptikę, kuri gali įsikūnyti į kitą žmogų ir regėti jo akimis. „Bet iš tikrųjų potekstėje slypi toks noras kuo daugiau perprasti žmones, įeiti į kitų pasaulius, suvokti juos, perprasti, kodėl pasaulis yra būtent toks, kokios tos žmonių ir gyvenimo paslaptys, kodėl tas žmogus pasielgė būtent taip“, – susidomėjimo tokia literatūra priežastis paaiškino A. Šiaulienė. Beje, jaunimo širdis užkariavo ir rašytoja J. Sorensen su knyga „Elos ir Mičo paslaptis“.
O nemari klasika? Pasak A. Šiaulienės, vaikų literatūros klasika yra ir liks mėgiama. Mažesnių vaikų literatūroje tai yra, pavyzdžiui, K. Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“, J. Marcinkevičiaus „Grybų karas“, Š. Pero „Raudonkepuraitė“, I. Krylovo pasakėčios, O. Proislerio knygos apie plėšiką Hocenplocą, K. Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ar T. Volf „Miško pasakos“. Skaitomas V. V. Landsbergio „Obuoliu pasakos“ nemirtingos savo tekstais, „Pelytė Zita“, „Arklio Dominyko meilė“, dar rašytojai V. Račickas, G. Morkūnas...
Šiuo metu paauglių bestseleris yra S. Kolins „Bado žaidynės“ – apie negailestingą ateities pasaulį, ir žaidynes, kuriose reikia bet kokiais būdais išgyventi. Mažesniems vaikams ypač patinka amerikiečių rašytojo H. A. Rey knyga apie beždžioniuką „Smalsutis Džordžas“.
A. Šiaulienė reziumuodama skaitymo tendencijas sako, kad mergaitės skaito kur kas daugiau nei berniukai. Atėjus paauglystės laikotarpiui šiek tiek primirštamas skaitymas, bet tai būdinga berniukų paauglystei – juk reikia ir sportuoti, ir muzikos pasiklausyti, ir prekybos centrus pašlifuoti. „Mūsų lietuvių kultūroje trūksta gerų pavyzdžių, kad daug skaitytų vyrai, tėveliai, seneliai. Dažniausiai skaito moterys. Gal berniuko tokia fiziologija“, – atvira klausimą palieka A. Šiaulienė.

2015-04-01 14

A. Šiaulienė: „Tėvų, kurie domisi literatūra, vaikai žymiai protingesni ir jų žodynas labai išlavėja nuo pat mažų dienų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94561327
Į viršų