Profesorė G. Čepaitienė jubiliejaus proga universiteto bibliotekoje surengė savo mokslinių darbų parodą.
Mindaugo LAURINAIČIO nuotr.
Eglė MARKEVIČIŪTĖ
Šiaulių universiteto bibliotekos antrojo aukšto fojė ketvirtadienį atidaryta universiteto profesorės, kalbininkės Giedrės Čepaitienės darbų paroda, skirta dėstytojos garbiam jubiliejui. Parodos atidarymo metu, beveik pusę savo gyvenimo atidavusi studentams ir moksliniam darbui, jubiliatė prisiminė savo nueitą kelią, o ją sveikino kolegos, bičiuliai, studentai ir kiti gausiai susirinkę universiteto ir miesto bendruomenės nariai. Tarp susirinkusiųjų salėje buvo ne tik profesorės vyras, bet ir brolis bei mama, kuriai G. Čepaitienė dėkojo labiausiai – už palaikymą, tikėjimą.
Šimtai leidinių
Šiaulių universiteto bibliotekos darbuotojų pagalba į parodą buvo atrinkta per trys su puse šimto įvairiausių leidinių – nuo monografijų iki vadovėlių. Kaip pažymėjo universiteto laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis, tai yra tik pusė visų profesorės darbų. Tad rektorius dėkojo G. Čepaitienei už atsidavimą moksliniam darbui, universitetui ir kartu su prorektoriumi Juozu Pabrėža padovanojo Giedrės Riškutės tapytą paveikslą, kuris buvo sukurtas I-ojo tarptautinio tapybos plenero Šiauliuose metu, šią vasarą.
„Šis paveikslas turi daug sąsajų – tai ne tik bendras vardas – Giedrė. Paveikslą autorė nutapė stovėdama Zubovų rūmų balkone, o šie rūmai yra universiteto ištakos, kaip žinia, profesorė universitetui skyrė pusę savo gyvenimo. Paveikslas yra šviesus ir giedras, toks, kokia yra ir profesorė“, - dovaną pristatė prorektorius J. Pabrėža.
Aktyvi visuomeninėje veikloje
G. Čepaitienė yra kilusi iš vadinamojo Zanavykų krašto – Suvalkijos, Kudirkos Naumiesčio, tačiau baigusi Vilniaus universitetą pradėjo dirbti tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, kur dirba iki šiol. Tačiau daug laiko pedagoginiam darbui atidavusi profesorė buvo ir yra aktyvi visuomeniniame gyvenime. Ji aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990-1993 m. dirbo Šiaulių miesto savivaldybėje Švietimo skyriaus vedėja. Jubiliatė prisiminė linksmą nutikimą, kaip ji ėmėsi šių pareigų.
„Mane ilgai įkalbinėjo, kad imčiausi šių pareigų, bet vis atsisakydavau. Galų gale kreipiausi patarimo į profesorių Kazimierą Župerką, kuris štai čia sėdi. Jis mane nusiuntė pas mano vyrą, o vyras tada taip ir pasakė – kai Sąjūdis, tai sakai – dirbkime Lietuvos labui. Bet kai reikia dirbti, tai slepiesi už krūmų. Tad užsispyriau ir ėmiausi šių pareigų“, - šmaikščiai pasakojo G. Čepaitienė.
Netrūko staigmenų
Jubiliatės nepamiršo ir pirmoji studentų laida, kuriems G. Čepaitienė buvo kuratorė – studijas jie baigė prieš dvidešimt septynerius metus. Atvykę pasveikinti savo dėstytojos buvę auklėtiniai prisiminė vieną iš profesorės pusių – ne tik mokslinės literatūros rašytojos, bet ir grožinės – G. Čepaitienė yra sukūrusi ir prieš dešimtmetį išleidusi autobiografinę apysaką „Kornelija“. Buvę studentai padovanojo jubiliatei tris medines dėžutes, kuriose įdėtos apysakoje minimos lėlės, taip pat varškės sūrį ir kriaušių košę.
Staigmeną jubiliatei padarė jos gimtojo krašto – Šakių miestelio, atstovai. Nors pati profesorė nesitikėjo, bet jos pasveikinti atvyko Šakių vicemerė Rima Rauktienė, taip pat šios Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja bei viešosios bibliotekos atstovė. Jos kraštietei įteikė kepalą juodos duonos ir Šakių mero raštišką padėką už kalbos ir krašto vardo puoselėjimą.
Akademikų sveikinimai
Sveikinimą keturiuose asmenyse įteikė profesorės kolegė Janina Švambarytė, kuri su G. Čepaitiene yra sudarusios Zanavykų šnektos žodyną. Lietuvių kalbos instituto vardu J. Švambarytė įteikė padėkas ir sveikinimus, taip pat akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus vardu įteikė neseniai pasirodžiusią knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ su autoriaus autografu.
Padėkas įteikė ir profsąjungos atstovės – G. Čepaitienės iniciatyva tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute buvo įsteigta darbuotojų profsąjunga ir sudaryta kolektyvinė sutartis. Tai buvo pirmoji tokia sutartis, kaip teigė pati profesorė, kitos šalies aukštosios mokyklos nieko panašaus neturėjo.
Prisiminė studijų laikus
Gražų sveikinimą parengė ir universiteto Humanitarinio fakulteto vadovai bei lituanistai – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos bei Literatūros istorijos ir teorijos katedros kolegos. Kalbininkai paruošė su žodžiu ir kalba susijusią dovaną, o literatai surengė improvizuotą G. Čepaitienės apysakos „Kornelija“ ištraukų skaitymą. Taip pat kolegos įteikė maišelį saldumynų, kurie jau tapę klasika. „Iš prisiminimų galima spręsti, kad jai vaikystėje trūko saldumynų, tad dovanojame saldainių ir sausainių, kurie jau yra tapę klasika, juos valgydavome jaunystėje. Giedre, mes jau tampame klasika“, - įteikdama dovaną juokavo literatūrologė Irena Baliulė.
Studijų kurso draugas ir katedros kolega profesorius Skirmantas Valentas šmaikščiai prisiminė akimirkas iš studijų laikų, kaip pirmąjį kartą susipažino po stojamųjų egzaminų, kaip kartą bendrabutyje vos neįkliuvo tuometinei vidaus policijai, kurios tuomet vienas iš aktyviausių narių, pasak S. Valento, buvo dabar šalyje gerai žinomas ir įtakingas politikas.
