Miesto valdžia susirūpino ilgametes tradicijas turinčio Jaunųjų technikų centro ateitimi: vakar sudaryta darbo grupė turės nuspręsti, kaip optimizuoti išlaidas būrelių veiklai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių miesto valdžia susirūpino daugiau nei pusę šimtmečio veikiančio Jaunųjų technikų centro ateitimi. Į pasitarimą sukviesta ne tik centro bendruomenė, bet ir universiteto bei kolegijų vadovai nesuprato, kokia pasitarimo esmė ir ko iš jų norima: ilgametes tradicijas turintį centrą išskaidyti ar palikti. Sudaryta darbo grupė turės nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Tarėsi dėl ateities
Antradienio popietę į Šiaulių jaunųjų technikų centro patalpas susirinko miesto vadovai, universiteto, kolegijų vadovai bei patys vaikus ugdantys centro darbuotojai. Kaip anksčiau buvo informavęs miesto meras Justinas Sartauskas, norėta kalbėti dėl centro ateities. Apie tokį pasitarimą centro darbuotojai sužinojo tik pirmadienį (dieną prieš), o ir kiti dalyviai nelabai suprato, kokia pasitarimo esmė bei keliama problema.
„Mere, nesuprantu problemos. Ko trūksta – finansavimo, darbuotojų, patalpų? Būreliai veikia, vyksta bendradarbiavimas su universitetu ir kolegijomis. Problemos nėra. Jeigu kalbate apie sisteminį mokymą, tai čia kiti dalykai“, - įpusėjus pasitarimui išrėžė Šiaulių valstybinės kolegijos vadovė Natalija Šedžiuvienė.
Mokinio interesai – svarbiausi
Pasitarimui pirmininkavęs meras J. Sartauskas kalbėjo aptakiai – neva Vyriausybės prioritetas yra techninis jaunuolių ugdymas, todėl reikėtų galvoti, kaip sudominti jaunimą šiomis techninėmis pakraipomis nuo pat mažumės, kad labiau įgudę jaunuoliai vėliau žinias panaudotų studijuodami aukštosiose ir profesinėse mokyklose. Aukštųjų mokyklų vadovai pripažino, kad Jaunųjų technikų centrą lankę jaunuoliai yra žymiai gabesni technikos studijose nei nieko nelankę studentai.
Nors meras ne kartą pabrėžė, kad visų pirma turėtų būti žiūrima į mokinio interesus, o pastatas miesto vadovams nėra prioritetas, tačiau taip pat ne kartą pasakė, kad jaunieji technikai galėtų lankyti būrelius kitose vietose – universitete, kolegijoje ar gimnazijose. „Mus jau ne kartą nori iš šio pastato iškeldinti“, - tarpusavyje kalbėjosi Jaunųjų technikų centro darbuotojai. Dar ne taip seniai bandyta į šį pastatą, kuris prieš daugiau nei penkiasdešimt metų buvo įrengtas konkrečiai tokiai veiklai ir technikų poreikiams, perduoti kitoms reikmėms. „Mokykla tokia turi išlikti, ar šitose patalpose, dar diskutuotinas klausimas“, - į pasitarimo dalyvius kreipėsi meras.
Vaikų ir jaunimo užimtumas
Jaunųjų technikų centre, kaip teigė jo vadovas Jonas Vaičaitis, šiuo metu mokosi 288 mokiniai, dirba 24 darbuotojai (iš jų 16 pedagogų). Šiems mokslo metams patvirtinta 18 būrelių, kuriuos gali lankyti įvairaus mokyklinio amžiaus vaikai (nuo pirmos iki dvyliktos klasės). Šiaulių miesto savivaldybė šiems metams įstaigai iš biudžeto skyrė pusę milijono litų. Dar apie dvidešimt tūkstančių litų suneša moksleivių tėvai – vienam vaikui per mėnesį būrelio mokestis sudaro 10 litų.
Pasak mero, reikia susitvarkyti išlaidas, o bendradarbiaujant su kitomis miesto švietimo įstaigomis techninės pakraipos būrelių galėtų būti dvigubai daugiau. „Svarbiausia išimti vaikus iš gatvių. Paskaičiavome, kad neformaliojo ugdymo (menų ir sporto) būrelius lanko apie aštuoni tūkstančiai vaikų. Bet dar apie dvylika tūkstančių jaunimo yra neužimta“, - problemą įžvelgė meras.
Ugdymas kainuoja
Pasitarimo dalyviams kilo idėja, kad galbūt būtų galima pririšti finansavimo lėšas prie vaiko – sukurti mokinio krepšelį, todėl kurią įstaigą pasirinktų vaikas, tai įstaigai ir būtų skiriama ugdymui reikiama suma, tokiu atveju tiek biudžetinės, tiek privačios įstaigos konkuruotų, augtų ugdymo kokybė. Pasak kai kurių posėdžio dalyvių, tai netgi yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės prioritetų, kuriuo tikimasi išjudinti neformaliojo ugdymo sistemą. Tačiau pasak pasitarime dalyvavusio miesto privačios techninės pakraipos mokyklos vadovo, mokinio krepšelis nėra vienintelė ir pagrindinė išeitis sprendžiant tokias problemas.
Verslininkas iš karto paskaičiavo, kad jų mokykloje vieno vaiko ugdymui išlaidos sudaro tris kartus mažiau nei Jaunųjų technikų centre. Tiesa, tik viena smulkmena – privačioje mokykloje tėvai už vaiką turi sumokėti 100 litų, kai biudžetinėje įstaigoje – dešimt kartų mažiau. „Biednoje valstybėje gyvename, ne visi tėvai gali susimokėti“, - pastebėjo meras.
Sudarė darbo grupę
Valandą trukęs pasitarimas baigėsi tuo, kad buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovaus Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Beinoravičius, o nariais įtraukti aukštųjų mokyklų ir Jaunųjų technikų centro atstovai. Darbo grupė turės nuspręsti, kokia linkme bus vystoma centro veikla – ar būreliai liks viename konkrečiame pastate, ar bus išskaidyti po skirtingas švietimo įstaigas. „Būrelis galėtų pas vaikus atvažiuoti, taip būtų patogiau vaikams“, - siūlė privačios mokyklos vadovas.
„Ar tai bus sisteminis, ar tik paviršutiniškas problemos sprendimas?“ - mero teiravosi Jaunųjų technikų centro atstovai, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Visus atsakymus turės pateikti vakar sudaryta darbo grupė. Universiteto laikinasis rektorius ir kolegijų vadovai patikino, kad suteiks visas galimybes bendradarbiauti ruošiant jaunuosius technikus. Tikimasi, kad iki kitų mokslo metų bus priimtas vieningas sprendimas.
