Ne visos Azartinių lošimų įstatymo pataisos prasiskina kelią iki plenarinių Seimo posėdžių. Kai kurioms jų daromos įvairios kliūtys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Nors Lietuvoje nepilnamečiams draudžiama lošti, jaunuoliai sėkmingai tai daro. Tik neaišku, ką dėl to reikėtų kaltinti: Vyriausybę, lošimo organizatorius, o gal tėvus?
„Šiaulių naujienose“ jau rašėme, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bus įteisinti nuotoliniai lošimai. O dabar nusprendėme pasidomėti, kas apskritai yra daroma sprendžiant nepilnamečių lošimo problemą. Kodėl Lietuvoje ne visos Azartinių lošimų pataisos prasiskina kelią iki plenarinių Seimo posėdžių bei kokią įtaką pomėgis lošti turi asmenų psichikai.
Specialiai įtraukia nepilnamečius
Teisės psichologas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys (NTAKK) Egidijus Meiženis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad mūsų įstatyminei bazei dar yra kur tobulėti. Jo teigimu, šiandien nepilnamečiai į B kategorijos lošimo namus ir lažybų punktus gali patekti netrukdomai.
„Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ne visuose lošimų automatų salonuose patikrinama, ar norintis žaisti žmogus yra pilnametis. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Tai rodo, kad ypač B kategorijos lošimų salonai ir lažybų punktai jaučiasi nebaudžiami“, – akcentuoja NTAKK narys.
Specialistas atskleidžia šokiruojantį faktą, kad nuo priklausomybės lošimui vis dažniau pagalbos kreipiasi asmenys ir nesulaukę 18 metų. Be to, pabrėžia, jog nepilnamečiai ir jaunuoliai iki 21 metų amžiaus turi silpnesnę savikontrolės skalę nei vyresnio amžiaus pradedantys lošėjai.
„Lošimo organizatoriai siekia pelno bet kokiais būdais. Jie žino, kad asmenys, pradėję anksčiau lošti, yra didesnės rizikos grupė tapti priklausomiems nuo lošimų. Todėl yra suinteresuoti nepilnamečių įtraukimu“, – niūrią tiesą atskleidžia E. Meiženis.
Nepriima įstatymo pataisų
Tad ką daryti siekiant šią problemą išspręsti? Ogi priimti LR Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta galimybė lošėjams savanoriškai apsiriboti nuo lošimų, neįleidžiant jų į lošimo namus. Taip pat įteisinti reikalavimą tikrinti visų klientų tapatybę.
Deja, šiam įstatymo pataisų projektui Seimas nepritaria iki šiol. Projektas jau metus yra užstrigęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Pašnekovo nuomone, taip yra, nes įstatymo pataisoms priešinasi lošimo verslo atstovai, kurių interesams atstovauja kai kurie komiteto nariai.
„Verslininkai žino, kad įvedus šias pataisas tektų griežtai tikrinti kiekvieno įeinančio asmens tapatybę. Dėl to sumažėtų klientų, ypač nepilnamečių, ir lošimo organizatoriai nebetektų didelės dalies pajamų“, – svarsto teisės psichologas.
Problemai neskiriama pakankamai dėmesio
Anot jo, lošimo problema Lietuvoje yra didelė ir ją būtina spręsti. Įteisinus įstatymo pataisas ši sritis būtų plačiau žinoma bei žmonės, turintys lošimo problemų, dažniau dėl to kreiptųsi.
Pavyzdžiui, kai žmogus kreipiasi į LR Lošimo priežiūros tarnybos komisiją ir parašo prašymą neįleisti jo į lošimo namus, tokia priemonė ne visada tampa veiksni. Priežastis ta, kad ne visos lošimo bendrovės dalyvauja šioje programoje, o dalyvaujančios ne visada laikosi šio susitarimo.
Įteisinus Seimo nario Juliaus Sabatausko projektą, būtų tinkamai įgyvendintas lošimo įstatymas, kuris draudžia lankytis azartinių lošimų vietose nesulaukus 18 metų.
Poreikis rizikuoti – įgimtas
Poreikis lošti atsiranda nebūtinai tik dėl įstatymo spragų. Šeimos santykių centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė sako, kad potraukis rizikuoti ir varžytis žmogui yra įgimtas. O azartiniai lošimai – tai ir socialinio bendravimo forma, leidžianti pabėgti nuo rutinos ir patirti jaudulį, kylantį dėl nežinomybės ir rizikos. Anot specialistės, liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms bei amžiaus grupėms.
„Lošėjas lošėjui nelygus: vieni lošia, kad maloniai praleistų laiką, kiti – nes nebesugeba sustoti net tada, kai lošimas sugriauna jų gyvenimą. Dalis lošia, nes slepiasi fantazijų pasaulyje, o kiti tikisi praturtėti ar aplenkti kitus (viliantis sėkmės yra sutelkiamos visos jėgos, kol galiausiai apima azartas)“, – priežastis, kodėl žmonės gali pradėti lošti, atskleidžia A. Varneckienė.
Priklausomybė kaip narkotikas
Azartiniai lošimai tiek nepilnamečiams, tiek suaugusiems žmonėms gali tapti kaip narkotikas. Priklausomybė išsivysto dėl dviejų pagrindinių priežasčių: biologinės ir socialinės. Žmonės, kurių smegenys per mažai gamina „malonumo“ hormono – dopamino, visą gyvenimą kovoja su polinkiu į kokią nors priklausomybę.
„Azartiniai lošimai stimuliuoja tą patį smegenų centrą, kaip ir kokainas. Lošiant savęs apdovanojimo sistema (galvos smegenyse esanti nervų ląstelių struktūra daro įtaką žmogaus elgesiui) yra nuolat perdirginama, o tai sukelia reguliacinių procesų smegenyse sutrikimą. Visa tai skatina rizikuoti“, – paaiškina psichologė.
Priklausomybę taip pat gali paskatinti atstūmimo, vienatvės jausmas, sutrikęs savęs vertinimas, stiprūs išgyvenimai bei asmeninės savybės, verčiančios atsiriboti nuo visuomenės savo pasaulyje. Kai žmogus turi neišspręstų problemų, neranda kalbos pats su savimi, jis mėgina „gydytis“ lošimu.
Turėtų padėti tėvai
Priklausomiems nuo lošimo pasveikti gali padėti tėvai. Tyrimai rodo, kad lošėjai, kuriuos gydant ir jiems sveikstant paremia šeimos nariai, dažniau sėkmingai pasveiksta.
Tuomet šeimos nariai gali skatinti lošėją vykti pas specialistus konsultacijoms arba kreiptis į anoniminių lošėjų savipagalbos grupę.
„Padėti lošėjui gali tie žmonės, kuriuos jis gerbia: giminaitis, geras draugas, dvasininkas ar gydytojas. Labai svarbu įtikinti, kad priklausomas nuo azartinių lošimų žmogus pripažintų savo priklausomybę nuo lošimo. Reikia padėti suprasti, kodėl taip daro“, – pataria A. Varneckienė.
