2013-05-02 01

Audito išvadas komentavę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius ir VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūros“ vadovė J. Butkutė nebuvo linksmai nusiteikę.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Praėjusį antradienį buvo pristatytos nepriklausomo audito išvados dėl sporto visiems žaidynių TAFISA, kurios vyko praėjusių metų vasarą. Nors miesto valdžios skambiai reklamuotos žaidynės žadėjo duoti daug naudos miestui ar regionui, tačiau lėšos buvo iššvaistytos, per šimtas kreditorių didesnę nei milijono litų bendrą skolą turės „išsimušinėti“ per teismus, nes panašu, kad kaltųjų nebus labai stengiamasi surasti ir nubausti.

Audito išvados niūrios
Praėjusį antradienį rinkosi VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūros (ŠRPA) dalininkai – regiono savivaldybių vadovai, buvo aptariamos ilgai lauktos VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ veiklos audito išvados. Pastaroji įstaiga organizavo TAFISA žaidynes. Po žaidynių kilo skandalas, nes padėkas išdaliję organizatoriai iki šiol neatsiskaito su daugiau nei šimtu kreditorių – įvairias paslaugas teikusiomis įmonėmis. Oficialiai patvirtinta, kad skola viršija vieną milijoną litų.
Išvadas pristatė ir komentavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius (Šiaulių miestas yra stambiausias dalininkas, dauguma žaidynių renginių vyko čia) bei ŠRPA vadovė Jolita Butkutė, bet jų veiduose džiugesio nebuvo matyti – audito išvadose aiškiai įvardyta: lėšos iššvaistytos galimai dėl vadovo (žaidynių paradui vadovavo buvęs Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Petraitis) neatsakingo darbo.

Laikas vilkinamas
Stebint šią istoriją susidaro įspūdis, kad kaltų vis dėlto nebus ieškoma, o laikas ir toliau bus vilkinamas. Audito išvados turėjo būti paskelbtos prieš maždaug du mėnesius, tačiau dėl įvairiausių priežasčių galutinis terminas buvo atidėliojamas. Net ir sulaukus tokių nedviprasmiškų išvadų nebus skubama – nors pats K. Petraitis dalyvavo ŠRPA dalininkų susirinkime, jam yra duotas terminas, per kurį jis turi pateikti pasiaiškinimus dėl jam metamų kaltinimų. „Jeigu paaiškės, kad jo kaltės būta, tuomet taikysim priemones. Jeigu paaiškės, kad sąmata viršyta motyvuotai, tuomet nieko padaryti negalėsime“, - kalbėjo V. Damulevičius.
Pasak J. Butkutės, jeigu kaltė dėl lėšų iššvaistymo bus įrodyta, K. Petraičiui dėl darbo drausmės pažeidimo bus taikomos drausminės atsakomybės priemonės įstatymų numatyta tvarka, t. y. greičiausiai bus skirtas tik papeikimas. Apie baudžiamąją atsakomybę nekalbama, nors dėl neatsakingo veiklos organizavimo susidarė daugiau nei milijono litų nuostolis, audito išvadose taip pat pažymima, kad direktoriui ir kitiems darbuotojams buvo išmokami vienkartiniai priedai nuo tūkstančio iki keturių tūkstančių litų.

Šaltiniai išsemti
Pasak V. Damulevičiaus, su K. Petraičiu diskutuota, kodėl susidarė toks nuostolis. Neva organizatoriai negavo visų planuotų pajamų. Į grandiozinį atidarymo koncertą žmonės nepirko bilietų, nes paskutinę minutę visi norintys buvo įleisti nemokamai. Tad kyla bene svarbiausias klausimas – kas atsiskaitys su kreditoriais, kurių yra apie šimtą.
„Šiauliai išsišoko su tarptautiniu renginiu, kuriam iš pradžių niekas nepritarė. Taško nededame. Sąmata buvo neaiški iki paskutinės minutės, nuo planuotos buvo nukrypta. Visi žadėti finansavimo šaltiniai išsemti. Vyriausybė davė pažadų, kreipsimės į ministerijas, ieškosime kitų būdų“, - sunkiai dėliodamas žodžius sakė V. Damulevičius.

Įstaiga dirba toliau
Tarp galimų skolos susigrąžinimo variantų, anot V. Damulevičiaus, būtų galima leisti VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ dirbti toliau ir užsidirbti iš komercinės veiklos, pavyzdžiui, įsteigti sporto visiems akademiją. Beje, vadovas K. Petraitis ir jo pavaduotoja iki šiol dar dirba ir gauna minimalų atlyginimą, nors nei V. Damulevičius, nei J. Butkutė nepaneigė, kad žaidynių organizatoriai savo darbo vietoje nedirba.
Taip pat svarstoma, kad skolą būtų galima apmokėti išprašius pinigų iš Prezidentės, Vyriausybės ar bent jau ministerijų, galų gale kreipusis pagalbos į Šiaulių miesto tarybą. „Kas rūpinosi tinkamu atidarymu, turėtų rūpintis tinkamu uždarymu, - svarstė V. Damulevičius ir tik spiriamas į kampą patikslino, kas tie visi. – Nuo mero iki K. Petraičio.“

Skolos – verslo rizika?
Palyginti neseniai Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas buvo prasitaręs, kad neradus kaltų TAFISA skolą greičiausiai tektų nurašyti kaip verslo riziką. Pasak mero, verslininkai prieš imdamiesi tokios veiklos turėjo įvertinti riziką ir niekas nėra garantuotas, kad investicijos atsipirks. J. Butkutė teigė, kad šiuo metu vienintelis kelias verslininkams atgauti skolą – kreiptis į teismą.
Žaidynėms pavyko gauti ir paramos – beveik 1,7 milijono litų skyrė Europos Parlamentas, kuriame yra ir šiauliečių politikų. Tačiau parama padengė tik dalį skolos. Dėl aplaidaus žaidynių organizavimo kilo abejonių, ar neteks tų pinigų Europai grąžinti, bet į šį klausimą nebuvo atsakyta. „Nesvarstėm“, - įprastai daug kalbėti mėgstantis V. Damulevičius šį kartą buvo labai nekalbus ir spaudos konferencijos pabaigoje į klausimus atsakinėjo vienu žodžiu.

Nesėkmingi projektai
VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ įsteigė kita viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ (ŠRPA) įnešdama tik vieną tūkstantį litų. Už ŠRPA veiklą yra atsakingos Šiaulių regiono savivaldybės, tačiau jų įgaliojimai, anot V. Damulevičiaus, baigėsi patvirtinus veiklos ataskaitą. Praėjusią vasarą rengtų žaidynių planuota sąmata buvo apie 4,6 milijono litų, bet išleista daugiau nei penki su puse milijono litų. Žaidynėse visuomeniniais pagrindais dirbo daugybė savanorių. Atlyginimus gavo apie dvidešimt darbuotojų. Buvo įdarbinta nemažai buvusių valdininkų.
Žaidynių globėja buvo įvardijama LR Prezidentė, tačiau nei atidarymo iškilmėse, nei kituose renginiuose šalies vadovė nepasirodė. Šiaulių valdžia aktyviai reklamavo šias žaidynes ir iki jų atidarymo gyrėsi, kad miestas ir regionas iš to turės daug naudos. Galutinis rezultatas prasilenkė su lūkesčiais – pridaryta nemažų finansinių nuostolių. Tik įdomu, kodėl šis ir kiti miesto valdžios stumiami investiciniai projektai baigiasi nuostolingai, o nuostolius dažniausiai padengia mokesčių mokėtojai iš savo kišenės.

 
Straipsnių peržiūros
94479998
Į viršų