Ketvirtadienį atidarytas ŠPRC Statybos sektorinis praktinio mokymo centras.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Vakar Šiaulių Gegužių progimnazijos bendruomenė, mokyklos dailės galerijoje „Erdvė“ surengusi „Blusų turgų“, kur mokiniai siūlė lankytojams pačių pagamintus kalėdinius puodelius, paveikslus, atvirukus, sulaukė svečio iš Vilniaus – švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio su miesto valdžios palyda.
Mokyklos „Blusų turgus“ nebuvo ministro vizito Šiauliuose pagrindinis tikslas – jis atvyko į Šiaulių profesinio rengimo centro Statybos sektorinio praktinio mokymo centro atidarymą. Tačiau Gegužių progimnazijos bendruomenė nutarė pasinaudoti proga ir iškelti klausimą, ar senas tradicijas turinti mokykla negalėtų pakeisti savo statusą.

Gegužių progimnaziją nori keisti statusą
Progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė mokyklos bendruomenės vardu ministro paklausė, ar ar Gegužių progimnazija galėtų įgyti humanistinės kultūros mokyklos menine veikla statusą.
„Mūsų mokykloje yra į formalųjį švietimą integruotas neformalusis švietimas. Mes vykdome neformaliojo švietimo programą „Meno sodas“, pagal kurią vaikus užimame po pamokų, taip pat kryptingą meninį dailės ugdymą. Pati mokyklos sistema yra sudėtinė ir išskirtinė tuo pačiu“, - sakėa S. Baranauskienė. Tad esą Gegužių progimnazija atitinka visus humanistinės kultūros mokyklos menine veikla keliamus reikalavimus, todėl jie norėtų įgyti šį statusą oficialiai.
Ministras D. Pavalkis į klausimą atsakė klausimais: kam to reikia, ką tai pakeistų, ar tėvai kuo nors nepatenkinti...
„Tai yra mokyklos progresas. Mes esame išskirtinė mokykla Šiauliuose, tai kodėl tokia nebūtų tokia respublikoje: ir mums patiems pliusas, ir Šiauliams pliusas“, - atsakė S. Baranauskienė.
Direktorę palaikė ir mokinių tėvai, kurie teigė, jog statuso įgijimas leis dar labiau mokyklai tobulėti.
Ministras D. Pavalkis Gegužių progimnazijai neskubėjo ko nors žadėti: esą jau Vilniuje jau yra 15 pertvarkytų gimnazijų, 15 ilgųjų gimnazijų. „O jeigu dabar vidurinių mokyklų blokas, kuris yra toks nesutvarkytas iki galo, nueitų į sporto, meno, dainavimo, pagonybės ir t. t. specifinio ugdymo sritis, tai du trečdaliai mokyklų būtų tokių“, - pareiškė švietimo ir mokslo ministras.

Mokymo centre jauni žmonės tobulės
Iš Gegužių progimnazijos švietimo ir mokslo ministras išskubėjo į kitą Šiaulių miesto galą, kur vyko Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) Statybos sektorinį praktinio mokymo centrą, įkurtą dviejuose sektoriuose, iškilmingas atidarymas. Į šį mokymo centrą investavus 12,5 milijono litų įsigyta pažangiausia įranga, kuri tikimasi, kad atsipirks rengiant aukštos kvalifikacijos darbininkus, kurių šiuo metu stinga darbo rinkoje.
Moderniausiame visame regione centre, kur įrengtos šešios mokomosios dirbtuvės ir aštuoni kabinetai teoriniams užsiėmimams, bus rengiami suvirintojai, pastatų inžinerinės įrangos montuotojai, santechnikai, elektromontuotojai. Taip pat rengiami staliai, mūrininkai betonuotojai, apdailininkai (statybininkai), statybos verslo paslaugų teikėjai. Naujai įkurtame praktinio mokymo centre specialybės mokytis galės ne tik ŠPRC, bet ir kitų profesinio mokymo įstaigų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai. Savo kvalifikaciją čia galės tobulinti kitų mokymo įstaigų profesijos mokytojai, statybos ir kitų įmonių darbuotojai.
Pasak ŠPRC direktoriaus Sauliaus Dargužo, šio centro atidarymas labai svarbus – jame galės tobulėti jauni žmonės. Juolab kad įsigyjant naują įrangą, viskas buvo derinta su darbdaviais, su socialiniais partneriais ir atsižvelgta į jų pageidavimus. „Įranga, esanti čia, yra tokia pat kaip pas darbdavius, galbūt netgi geresnė kai kuriais atžvilgiais“, - sakė ŠPRC direktorius.
Švietimo ir mokslo ministras pritarė ŠPRC direktoriui, nes esant bendram mokinių skaičiaus mažėjimui apie 6–7 procentus per metus, profesinėse mokyklose jis ne tik nemažėja, bet apie 10 procentų didėja.
'Į profesinio rengimo centrus ateina vis daugiau žmonių, kurie supranta, kad jeigu kažką mokės konkretaus daryti, jie būs paklausus darbo rinkoje. Antras dalykas – vis daugiau ir daugiau ateina žmonių po aukštojo mokslo, baigę socialinius, humanitarinius mokslus ir negavę darbo. Jeigu prieš ketverius metus jų buvo 400, tai šiais metais - daugiau kaip 1500 bakalaurų, magistrų. Taigi tos tendencijos yra įdomios“, - sakė D. Pavalkis.