Justė GAUDINSKAITĖ

Anot dietologės gydytojos Reginos Galubauskienės, nėra ko per daug žmonėms dejuoti, kad sunkmetis ir nėra pigių produktų – jų yra, tik reikia paieškoti. Ir pokario metais žmonės kažkaip išgyvendavo, ištremti į Sibirą išsimaitindavo valgydami pigias sriubas, kruopas, makaronus, miltinius produktus, retkarčiais ir mėsą. Taigi, pigiai ir sveikai prasimaitinti galimybių yra, tik reikia noro ir pastangų. 

 

 

Dabar žmonės renkasi produktus pagal kainą, tą ir deda į lėkštę. Vieni moka brangiai, kiti pigiau. Tie, kurie pinigingi, paprastai turi sukaupę daug maisto produktų, bet jie nebūtinai yra sveiki. Yra toks pasakymas – paprasčiau valgyk, būsi sveikesnis, mažiau reikės vaistų. Dietologai, mitybos specialistai žinoma norėtų, kad žmonės sveikai maitintųsi. Nėra blogų maisto produktų – yra tik blogai pakoreguota dieta.  Taigi lygybės ženklo tarp brangu ir sveika nėra, pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją – brangi mityba blogai sveikatai. 

 

Prasčiau gyvenantys žmonės rūkytus produktus greičiausiai perka tik retkarčiais arba tam tikromis progomis. Čia maisto specialistė primena, jog perkant juos, kaip ir kitus produktus, reikia skaityti etiketę ir būtina žiūrėti į produkto sudėtį – į baltymų, riebalų, angliavandenių kiekį, o ne į pakuotę. Todėl, anot jos, gal geriau nesirinkti šlapių dešrų ar dešrelių, geriau jau mėsos gabalėlį vietoj jų, tačiau grynos sveriamos, o ne pakuotėje, nepirkti pusfabrikačių. 

 

Brangios žuvys gali turėti ir sunkiųjų metalų likučių, o egzotiniai vaisiai su itin ilgu galiojimo laiku gali būti su netinkamais priedais, kurie gali žaloti sveikatą. Taip pat mūsų sveikatai gali kenkti įvairūs tortai, kepiniai su neaiškios kilmės riebalais, priedais, o įvairūs gazuoti gėrimai su saldikliais, dažikliais ir aromatinėmis medžiagomis gana brangūs, o nuolat juos vartojant, žalojamas organizmas. Riešutai gana brangiai kainuoja, ne kiekvienas juos perka, ir juose, anot dietologės, gali būti ir grybelių, akfa toksinų – ypač žemės riešutuose. 

 

Dabar prekybos centruose yra visko – tik rinkis. Nieko nebenustebinsi nei braškėmis gruodžio mėnesį, arbūzais – sausį, jie yra perkami ir  gana brangiai už juos mokama, ir ne daug kas susimąsto, ar tai tikrai sveika. Aišku, parduotuvių lentynose patiekiami produktai ar vaisiai negali būti kenksmingi, bet galima išsirinkti sveikesnius ir nebūtinai dėl to brangesnius. Pvz., vietoj brangaus alyvuogių aliejaus galima rinktis saulėgrąžų aliejų, kuris yra ne prastesnis.

 

Renkantis sviestą, geriau jau mažiau jo vartoti, bet rinktis natūralų, o ne tepų riebalų mišinį.  Žuvį, anot dietologės, galima rinktis ir pigesnę – ji tikrai nebus prastesnė. 

 

Gana brangu, bet sveika yra ekologiški produktai, gaminami ekologiškuose ūkiuose. Jie jau turi savo sertifikatus įvairiems produktams – tiek mėsos, tiek pieno, tiek daržovėms, uogoms, grūdams, net medui.  Užsienyje toks maistas vadinamas organiniu maistu, jis irgi yra labai brangus.  

Žinoma, turintieji savo sodą, daržą gali maitintis tikrai ekologiška bulve, morka, moliūgu ar cukinija bei kitomis daržovėmis, vaisiais be didesnių investicijų. 

Kai nejaučiame sotumo jausmo

 

Rūkyti maisto produktai – įvairios dešros, skilandžiai, kumpeliai ne visiems įkandami pagal kainą, tačiau ar juos valgyti iš tikrųjų sveika? Dietologė primena, jog juose yra daug užslėptų riebalų, druskos, dar gali būti kancerogenų, daug E priedų, iš jų aromato ir skonio medžiaga E621, kurios yra ir kitose dešrose, sūriuose, bulvių traškučiuose. Tai gliutamatas, amino rūgštis, pagaminta, kad paskanintų maistą, kad jį pirktų ir valgytų. 

 

„Dar prieš kelerius metus buvo skiriamos šios skonio rūšys – saldu, sūru, kartu, rūgštu. Dabar, atsiradus sintetiniam gliutamatui, atsirado terminas ir skanu, todėl ir valgome tokį maistą sočiai ir daug, vis atrodo, kad nejaučiame sotumo jausmo – naujausiais tyrimais nustatyta, jog tam tikri gliutamato receptoriai jau atsirado burnos gleivinėje ir liežuvyje“, - pasakoja R. Galubauskienė. Japonai gliutamatą susintetino, o amerikiečiai jį nupirko ir naudoja jau daugiau kaip dvidešimt metų. Ir nutuko – JAV laikoma kaip labiausiai nutukusiųjų šalis. Dar pasigirsta nuomonių, kad čia padaugėjo tokių susirgimų kaip autizmas, Alzhaimerio liga, apsigimimų Dauno liga. Laboratorijose buvo daryti bandymai su žiurkėmis, kurios gavo maisto su gliutamatu. Pastebėta, kad jos nuolat ėdė, nejuto sotumo jausmo ir tiek nutuko, jog joms buvo sunku vaikščioti. 

 

 

„Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto, o lietuviams geriausia lietuviška virtuvė“, - teigia R. Galubauskienė. Lietuviai laikomi omnivarais – tauta, kuri valgo viską. Žinoma, valgyti reikia saikingai, nors laikoma, kad lietuviai valgo per riebiai. Mityboje vyrauja tam tikras sezoniškumas. Rudenį, žiemą valgome sočiau, pavasarį, vasarą – daugiau uogų, vaisių, daržovių. Pas mus dar yra ir pasninkai – susilaikymas nuo mėsos prieš didžiausias šventes, tam tikrą laikotarpį prieš Kalėdų, Velykų šventes. Mūsų religija nurodo dvi pasninkų dienas per savaitę – jei prisilaikytume jo, mūsų mityba turėtų būti sveika. Taigi ir sunkmečio sąlygomis galima išgyventi, tačiau išskirtinis dėmesys turi būti vaikams, paaugliams – besiformuojančiam organizmui mityba turėtų būti visavertė. 

Jei maždaug prieš dvidešimt metų užsieniečiai, paragavę lietuviško maisto, jį girdavo, lietuviai manydavo, kad svečiai meluoja. Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų, ir sakydavo, kad lietuviškas cukrus labai saldus. Tuomet manydavome, kad lietuviškas maistas nusibodęs, kad skanus tik importinis – kaip gražiai viskas supakuota, kokios blizgančios etiketės. Dabar visa tai mes jau turime. 

 

„Lietuvių mitybai daugiau tinka įvairios kruopos, daržovės ir įvairūs patiekalai iš jų, reikėtų ir liesos mėsos 2-3 kartus per savaitę, mėsos gabalėlius galima dėti ir į košes nuo 80 g iki 100 g per parą porcijai,“ - vardija dietologė. Jei nededama mėsos, košes galima paskaninti aliejais, pakepintais svogūnais. Gaminant patiekalus, geriausia naudoti mūsų prieskonius – krapus, petražoles, svogūnus, česnakus, tradiciškai vartojami pipirai, lauro lapai ir kiti. Kiti prieskonių mišiniai, kurie perkami, gali būti ir su priedais. Patiekalus, ypač košes, retkarčiais galima pagardinti ir spirgučiais iš šviežių arba sūdytų lašinukų. Sveikieji savo mitybą gali paįvairinti ir įvairiai paruoštais grybais, tik nedažnai, nes tai sunkiai virškinamas maistas. Grybus daugiau valgo dzūkai, bulves ir jų patiekalus – žemaičiai, gyvenantys šalia ežerų ar jūros, daugiau vartoja žuvies. „O tiems, kurie gamina, patarčiau pasivartyti knygas „Lietuvių valgiai“, „Žemaičių valgiai“ ir kitas, kur yra gausybė receptų, kaip pasigaminti nebrangius, skanius ir sveikus patiekalus“, - sako mitybos specialistė. 

 

Taigi kokius produktus pirkti, norint sutaupyti ir gyventi sveikai? Tai bulvės, morkos ir kitos mūsų krašto daržovės, įvairios kruopos, makaronai. Pasirinkimo yra, ypač lietuviams, kurie taip mėgsta patiekalus iš bulvių.  Beje, sriubos suteikia sotumo jausmą, jos gali būti pagamintos iš natūralaus sultinio – mėsos, žuvies, grybų. Yra tautų (pvz., tolimuosiuose Rytuose), kuriose vietoj mums įprastų kavinių yra „sriubinės“ - į jas užsukama keletą kartų per dieną, pasisotinama ir nenutunkama.  

 

Sveika visos košės, o ypač - avižiniai dribsniai, užplikyti ir palaikyti, juos galima pagardinti razinomis, obuoliais, bananais. Mityboje nereikėtų užmiršti ir tikrai įperkamų ankštinių – pupų, pupelių, žirnių, žaliųjų žirnelių, lešių – jie yra baltymų šaltinis, tinka dėti į sriubas, mišraines, galima virti žirnienę su kruopomis, morkomis, bulvėmis, pagardinti mėsa, tam skirtais prieskoniais, tai labai skanu. 

 

Kad būtų sočiau, dietologė patiekalus rekomenduoja valgyti su duona, ypač rupaus malimo – tai irgi baltymų šaltinis. Nederėtų užmiršti ir pieno bei jo produktų, ypač sveika rūgštūs pieno produktai. Apskritai visi pieno produktai yra kalcio šaltinis. Taip pat sveika paukštiena, patiekalai iš kiaušinių. Nereikėtų užmiršti savo krašto vaisių ir uogų, jų galima pasiruošti ir žiemai – sūrius iš obuolių, trintas uogas su nedideliu kiekiu cukraus. Tai vitaminų šaltinis.