Tarptautinėje konferencijoje kalbėta apie Lietuvos valstybės ir Šiaulių regiono investicinę aplinką bei šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo galimybes.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Lietuvos miestai tuštėja, pagrindinę darbo jėgą sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Regionams nepavyksta pritraukti pakankamai investicijų. Todėl verslininkai, mokslininkai, politikai turėtų dirbti išvien ir šias problemas spręsti. Išsamiau apie Lietuvos valstybės ir Šiaulių regiono investicinę aplinką bei šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo galimybes kalbėta tarptautinės verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai-2015“ metu vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Investicijų planas Europoje: ar pasiruošę priimti iššūkius?“

Demografiniai pokyčiai skaudžiausi regionams
Siekiant ilgalaikio ekonominio augimo, būtina atsigręžti į neišnaudoto potencialo regionus, atrasti jų išskirtinumą ir siekti didinti regionų konkurencingumą. Gaila, tačiau regionai neišnaudoja visų savo galimybių, todėl miestai tuštėja.
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros lektorės dr. Linos Garšvienės teigimu, gyventojų skaičius apskrityse mažėja. Kasmet netenkame apie 30 tūkst. žmonių. Skaudžiausios pasekmės jaučiamos Panevėžio ir Šiaulių apskrityse.
Nors Šiauliai gali pasigirti, kad čia yra mažiausiai bedarbių, vertinant pagal darbingų žmonių skaičių, darbuotojai uždirba mažiausiai. Galima matyti, kad būtent todėl gyventojai migruoja į kitus miestus.
Vertinant tiesiogines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Šiauliai taip pat atsilieka. Pavyzdžiui, Vilniuje 2014 m. vienam gyventojui teko apie 11 tūkst. eurų, o Šiaulių apskrityje – 707 eurai.
Šiaulių apskritis pagal BVP apimtį Lietuvoje yra ketvirta ir sukuria apie 7,3 proc. BVP. Svarbiausios Šiaulių regiono šakos yra mechaninė inžinerija, elektros įrenginiai, buitinė technika, statybinės medžiagos, tekstilė ir odos apdirbimas. Apie 56 proc. pramonės produkcijos Šiaulių apskritis eksportuoja.

Darbo jėga – vyresnio amžiaus žmonės
Siekiant pritraukti investicijų, kad regionai galėtų augti, reikia panorėti suprasti, jog mums to iš tiesų reikia. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio nuomone, jeigu viską atliksime formaliai, nesuvokdami investicijų paskirties, nieko nepasieksime.
Jeigu nebus susidomėjusių regiono ateitimi, niekas investicijų ant lėkštutės neatneš.
„Susiduriame su daugybe iššūkių, bet mes turime ir daug galimybių, kurių nepastebime ir neįvertiname. Todėl reikia įvertinti visus regiono privalumus ir trūkumus, o problemas – spręsti“, –kalbėjo R. Dargis.
Konfederacijos prezidentas pasakojo, kad atlikus naujausią demografinį tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuvoje didžiąją darbo jėgos dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Bėda ta, kad dabartiniai 50–55 metų darbuotojai po dešimties metų bus pensininkai. Todėl nebebus kam dirbti, nes dauguma 20–30 metų gyventojų yra emigravę į kitas šalis.
„Iš esmės mūsų darbo jėgos sumažėjimas bus labai reikšmingas. Tai reiškia, kad mes turėsime didelių problemų su žmonėmis, kurie negalės ateiti pas mus į įmones dirbti. Vadinasi, mums reikia galvoti kaip išsaugoti savo darbo jėgą. Galbūt reikia kelti atlyginimą, gerinti darbo sąlygas ir pan.“, – patarė specialistas.
Tačiau vargu ar šios priemonės reikšmingai padidins darbo jėgą. Net jei dabar dvigubai išaugtų gimstančių vaikų skaičius, rinka teigiamus pokyčius pajustų tik po 25 metų.

Apleisti technologiniai ir inžineriniai mokslai
Vakarai demografines problemas sprendžia pasitelkdami skaitmenizaciją, robotizaciją. Lietuvai tai taip pat gali būti išeitis.
Reikia galvoti kaip įmones padaryti efektyvesnes. Naudoti daugiau programinės įrangos, robotus, kurie ateityje leistų pakeisti žmones. Kitaip tiesiog nebebus ko priimti į darbą.
Didelį nerimą kelia ir faktas, kad gyventojai iš regionų išvažiuoja į didžiuosius miestus arba į užsienį. Todėl labai svarbu, kad regionuose besimokantys žmonės būtų kuo geriau parengti profesinei veiklai.
Konfederacijos prezidentas pastebi, kad jaunuoliai dažniausiai renkasi socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universitete, kolegijoje taip daugiausiai ruošiami būtent šių sričių specialistai. Tai turėtų keistis, nes verslui reikia, kad švietimas atitiktų jo lūkesčius.
„Technologiniai ir inžineriniai mokslai turi pradėti dominuoti regionų universitetuose bei kolegijose, jeigu jų absolventai pabaigę studijas nori rasti darbą. Kaip rodo statistika, Šiaulių regione net 24 proc. pramonės įmonių šiandien neranda minėtų sričių specialistų“, – pabrėžė R. Dargis.
Šiandien, kai galimybės pagal technologijos pokyčius yra beveik visur vienodos, turime pridėti žmogiškąją dalį, kūrybingumą, kuris leistų mums išlikti konkurencingiems. Todėl anot jo, reikia pradėti individualizuoti gaminius pagal klientų poreikius. Lietuvai toks posūkis nišinių produktų kūrimo keliu galėtų atnešti didelės ekonominės naudos.

Būtina pabrėžti šalies išskirtinumą
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento regionų plėtros vadovė Rugilė Andziukevičiūtė kalbėjo, kad Lietuva dėl investicijų labiausiai konkuruoja su Estija, Rumunija, Bulgarija, Vokietija.
Investicijomis į naujausias technologijas mus lenkia Indija, Airija. Todėl Lietuvai būtina potencialiems investuotojams pabrėžti savo pranašumus. Reikia galvoti kuo mes esame išskirtiniai ir ką galime pasiūlyti geriausio.
„Turime galvoti kaip pagerinti institucinį bendradarbiavimą, kaip lengviau įgyvendinti investicinius projektus, kurti įstatymus, kurie sumažintų administracinę, biurokratinę naštą ir būtų labiau palankūs verslininkams“, – akcentavo R. Andziukevičiūtė.
Ji sakė, kad regionai turėtų investuoti į inovacijas, testuoti, tyrinėti naujus produktus. Pereiti nuo atskirų dalių iki ištisos komponentų grandinės kūrimo.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti švietimui, kad būtų rengiami tokie specialistai, kurių šaliai trūksta labiausiai. Taip pat reikėtų pakeisti aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio įdarbinimo tvarką. Nes dabar verslininkas, norėdamas įdarbinti užsienietį, turi įveikti ilgą biurokratinį procesą.

Trūksta socialinių garantijų
Norint, kad verslas tinkamai funkcionuotų, o šalis būtų ekonomiškai stipri, reikia atsigręžti į darbuotojus. Jiems turi būti suteiktos visos socialinės garantijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė sakė, kad būtent todėl Lietuvai reikia naujo Darbo kodekso.
„Atėjo metas, kai reikia keistis. Socialinio modelio pagrindinė idėja – kad Lietuva turi susivienyti. Mes turime galvoti apie kokybišką užimtumą ir savo žmonių darbo užmokesčio augimą. Kaip valstybė turime būti konkurencinga. Visos šios idėjos ir sutalpintos į socialinį modelį“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
Ji sakė, kad žvelgiant į šalies darbo santykius, lietuviai yra lankstūs reguliuodami darbo užmokestį. Tačiau nesugeba lanksčiai reguliuoti darbo procedūrų – priėmimo, atleidimo. Vertinant šį aspektą atrodome prasčiausiai tarp visų ES šalių.
Anot jos, mūsų pajamos yra mažiausios ES, tačiau mes per mėnesį, uždirbdami minimalią algą, išleidžiame apie tūkstantį eurų. Vadinasi, pas mus yra nemažas šešėlis.
„Reikia subalansuoti lankstumą ir saugumą, išspręsti žmonių, kurie neturi darbo, problemas. Užtikrinti sąlygas žmonėms investuoti, kurti konkurencingą valstybę, užtikrinti darbo našumą, efektyvumą, mažinti šešėlį darbo rinkoje“, – akcentavo departamento direktorė.
„Atrodo, kad šiandien turime pakankamai griežtą Darbo kodeksą, tačiau krizė parodė, kad jis visiškai neužtikrina darbuotojų garantijų. Todėl jį reikia tobulinti“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

E. Radišauskienė: „Reikia išspręsti žmonių, kurie neturi darbo, problemas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Dargis: „Technologiniai ir inžineriniai mokslai turi pradėti dominuoti regionų universitetuose bei kolegijose, jeigu jų absolventai pabaigę studijas nori rasti darbą.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.