Įmonės, turinčios finansinių sunkumų, gali pasinaudoti restruktūrizavimo procesu ir taip išvengti bankroto. Deja, lietuviai iki šiol nežino, kaip šia prevencine priemone tinkamai pasinaudoti. Verslas restruktūrizavimo galimybe piktnaudžiauja, o procesą reguliuojančios institucijos neužtikrina jo efektyvumo. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Restruktūrizavimo nepradeda laiku
„Pasigendame prevencinių priemonių, užtikrinančių ir skatinančių finansinių sunkumų turinčias įmones restruktūrizavimo procesą pradėti laiku. Be to, bylos keliamos ir nemokioms įmonėms, kurios neturi perspektyvų“, – pagrindines neefektyvumo priežastis „Šiaulių naujienoms“ atskleidžia valstybės auditorė Kristina Binkytė.
Jeigu įmonės savo finansinius sunkumus pradėtų spręsti laiku, o įmonių bankroto ir valdymo departamento specialistai vykdytų griežtesnę administratorių priežiūrą, galbūt situacija pasikeistų.
Tačiau kol kas įmonių restruktūrizavimas tėra bankroto atitolinimas. Panašu, kad verslininkai tai puikiai suvokia, todėl nevengia procesu piktnaudžiauti.
Kai įmonei yra iškeliama restruktūrizavimo byla, jai atidedami visų prievolių vykdymo terminai, sustabdomi palūkanų skaičiavimai ir pan. Kitaip sakant įmonė tampa tarsi neliečiama.
Aišku, įmonei skiriamas pusės metų laikotarpis, per kurį ji turi parengti specialų planą. Plane privalo išdėstyti, kokiais būdais ketina atgaivinti veiklą ir kada grąžins skolas kreditoriams.

Mieliau pasirenka bankroto kelią
Vis dėlto neretai nutinka taip, kad įmonė per pusę metų nesugeba plano parengti ir laukia, kol jai bus iškeliama bankroto byla.
„Verslininkai išnaudoja tą laiką ne realiam įmonės atgaivinimui, o didesniam turto iššvaistymui“, – pabrėžia K. Binkytė.
Tačiau yra ir mąstančių priešingai. Kai kurie verslininkai nusprendžia restruktūrizavimo nesiimti ir iš karto bankrutuoti. Specialistės teigimu, tokiam sprendimui įtakos turi baimė sulaukti neigiamų visuomenės vertinimų.
„Įmonė, įgavusi restruktūrizuojamos įmonės statusą, sulaukia neigiamo visuomenės požiūrio. Tuomet pradeda sklisti kalbos įmonė esą vis tiek anksčiau ar vėliau bankrutuos“, – priežastį, kodėl ne visi griebiasi paskutinio šiaudo, įvardija auditorė.

Ragina proceso nevilkinti
Kaip ten bebūtų, restruktūrizacija nesvetima ir Šiaulių įmonėms. Pavyzdžiui, bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ taip pat siekė išvengti bankroto. „Šiaulių naujienose“ rašyta, kad bendrovei pateikus pareiškimą buvo pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tačiau po kurio laiko, apskundus restruktūrizacijos planą, buvo priimtas sprendimas bylos netęsti. Galiausiai bendrovės veikla buvo sustabdyta ir įmonė bankrutavo.
Kodėl ilgą laiką sėkmingai veikusi įmonė buvo priversta žlugti, atsakyti sunku ir šiandien. Galbūt bendrovė iš tiesų patyrė neprognozuotų dalykų, kurių nesugebėjo suvaldyti. Gal jai koją pakišo netinkamai prižiūrimas restruktūrizavimo procesas ar menkas pačios bendrovės noras išsikapstyti.
Aišku tik viena – Lietuvoje pradėtų restruktūrizavimo bylų skaičius yra mažas ir jis vis mažėja, o iškeliamų bankroto bylų skaičius auga. Dėl to kreditoriai praktiškai neatgauna savo investuotų pinigų, o valstybės biudžetas netenka dalies pajamų.
„Jeigu įmonės restruktūrizavimu pasinaudotų laiku – išvengtų bankroto, išsaugotų įmonę, darbo vietas. Būtų laiku mokami atlyginimai, mokesčiai į valstybės biudžetą. Išgelbėjus įmonę, kreditoriai atgautų skolas. Vienai įmonei laiku negrąžinus skolos, nebūtų priverstos bankrutuoti ir kitos. Kitaip tariant tai padėtų verslui išlikti“, – reziumuoja K. Binkytė.