Skelbimas: „Politikas ieško darbo. Privalumai: puikūs aktoriniai sugebėjimai (muilina smegenis nerausdamas), muzikalumas (kas muziką užsako, tam ir groja bei šoka), komunikabilumas (tobulai mala liežuviu), pastovumas (pastoviai nusišneka, pastoviai „ima“ pastoviomis taksomis ir maukia, kol pastovi). Pomėgiai: mėgsta skaičiuoti pinigus, kaišioti pagalius į ratus, gauti vokelius ir durninti tautą. Nebrangininkas“.

 

Jau ateinančių metų pradžioje Šiaulių darbo biržos konsultančių laukia sunki užduotis: surasti darbo tokios nepaklausios profesijos atstovams, kaip politikams. (Nors politikus tauta dažnai lygina su seniausios ir paklausiausios profesijos atstovais, tačiau toli gražu ne visi turi tam darbui tinkamų duomenų – įsivaizduokite Šiaulių politikus buduaruose).

 

Tačiau reikia tikėtis, kad mūsų miesto politikai – ne kokie nors murzos ir nesėdės valstybei arba motinai ant sprando, gal net savo buvusias profesijas prisimins? Pavyzdžiui, kas gali paneigti, kad vicemerė Daiva Matonienė geriau nei dabartinėje kėdėje susitvarkytų su lopšelio-darželio auklėtojos vaidmenimi. Nors lengviau būtų įsivaizduoti „Koncertinos“ „bufetavos“ amplua. Darbas rimtas, garbingas ir įtakingas. Antai, viena eksbufetava jau kuris laikas visą socdemų partiją šokdina, tai kuo vicemerė Daiva blogesnė?

 

Valstybės pensininkai Kazimieras Šavinis ir Vytautas Juškus su Maskvos rentininku Mindaugu Stakvilevičiumi baigę kadenciją galės ramiai snausti ant pečiaus, tačiau tokį vyrą iš stuomens ir iš liemens, kaip meras Genadijus Mikšys, – nei ant pečiaus, nei po pečka. 

 

Po pastarojo dešimtmečio, praleisto prie valdžios lovio, Genadijus Mikšys sunkiai įsispraustų prie taksi vairo. Nebent su „Hameriu“ vestuvininkus į „zaksą“ vežiotų arba eitų dirbti „Busturo“ vairuotoju. „Busturo“ generalinį direktorių Vilių Laužiką pažįsta, priimtų. Be to, ir pats V. Laužikas galės paneigti, jog per protekcijas, per pažintis Genadijų Mikšį į darbą priėmė. Jeigu „Busturo“ vadų viltys taps kūnu ir vairuotojams atlyginimus mokės pagal svorį, tai Genadijus Mikšys – tikras deimančiukas. „Busturo“ vadas visiems galės pasakoti, jog būsimąjį eksmerą į darbą priėmė tik dėl to, kad sutaupytų atlyginimų fondą. 

Kol kas dar Šiaulių meras savo ateitį jau kaip ir užsitikrino, bet ką veiks socdemų frakcijos lyderis Justinas Sartauskas. Nežinia, kiek Šedžiai svetimos partijos kiaušinį po savo sparnu televizijoje šildys, tad pats laikas ir bičiuliui Justinui apie savo ateitį pagalvoti.  

 

Justinas Sartauskas moka gerai žaisti šachmatais. Bet – ne taip kaip Viktorija Čmilytė, todėl žirgai ir rikiai jo neišmaitins. Dar bičiulis Justinas moka gerai daryti vaikus. Oficialūs popieriai teigia, kad padarė mažiausiai penkis (sako, gražūs išėjo, bet ne visai į Justiną panašūs). Tik štai hamletiškas klausimas – su kuo Justinas tuos vaikus galėtų daryti. Policijoje dirbanti jo žmona Irina savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje įrašė ir viešai visiems apreiškė, kad privačių interesų su savo vyru kaip ir nebeturi. Nebegyvena kartu. Išėjo daugiavaikis tėvelis iš namų, vaikučius mamytei palikęs? Gal net kaip tame sovietiniame filme, kurio herojus „ušol za spičkami“ (lietuviškai – „įstatė žmonai ragus“, - red. past.).

 

Kaip jau ten kas, kur ir kaip išėjo, pats daugiavaikis tėvas nekomentuoja. Tačiau pikti liežuviai plaka esą akies krašteliu nužiūrėję, ausimi nugirdę, jog Justinas laaabai jau smailai į vieną Šiauliuose žinomą renginių vedėją veizolus įstatęs. Na, bet tai – jau ne mūsų reikalas. Kaip ir tai – su kokio amžiaus moteriškaite pensininkas Vytautas Juškus po viešus renginius vaikšto, kur, kam ir ant kokių kūno vietų rankeles dėlioja. Šiukštu!

 

Kadangi Seimo nario Laimonto Diniaus dukra griežtai uždraudė prie „Max’o“ pavadinimo jos tėvo vardą minėti (neminėk Diniaus vardo be reikalo, - red. past.), tai ir net nepagalvosime apie jo tolimesnę karjerą pramogų versle. Juoba, kad per tuos porą metų, kiek dar liko sočios Seimo nario duonos, ir patį „Max’ą“ už skolas Šiaulių kultūros centras gali išvaržyti (arba ne). Be to, negi toks rimtas politikas savo dukros bare alaus kraniukus sukinės? Ne lygis.

Ko gero tikram krikščioniui (nežinome, ar katalikui) Laimontui Diniui gali tekti prisiminti savo tikrąją, sovietmečio „profkėje“ autoremontininko specialybę įgytą. Tik kyla šiokių tokių abejonių. Sprendžiant iš deklaracijų, politikas Seimo išmokų yra laaaabai storai paklojęs savo automobilio remontui. Arba automobilis pasitaikė labai gendantis, arba seimūnas apie šiuolaikinių automobilių remontą – nė bum bum. Bet ne bėda. Mieste retkarčiais dar pasirodo už jo dukrą vyresnių „moskvyčiukų“ ir „žiguliukų“, tad neliks žmogus be duonos. (To jam ir linkime, - red. past.).    

 

Lengviausiai darbo būtų galima surasti politikui ir bankininko darbininkui Jonui Bartkui. Tik reikėtų geru dešimtmečiu rodykles atsukti į Taupomojo banko laikus. Ten tai pataupytų, nes labai taupus žmogus yra Jonas Bartkus. Bankininkas Jonas Bartkus viešai pareiškė, kas sus savo gausia šeimyna per mėnesį išgyventų iš 1700 litų. Ir Vilniuje besimokančiam vaikui per mėnesį 500 litų atseikėja, ir dar butą jam nuomoja. Taigi gyvena žmogus su savo šeimyna per mėnesį iš kokių keturių šimtų litų ir vargo nemato. Skirtingai negu labai netaupūs pensininkai, kuriems ir šešių šimtų litų per mėnesį maža – mokytųsi iš bankininko ir konservatoriaus Jono Bartkaus, Kubiliaus Vyriausybę šlovintų ir per ateinančius rinkimus vėl už konservatorių Joną balsuotų.

 

Bet viltis (neprarasti šiltų postų) miršta paskutinė. Ar ne, gerbiamieji rinkėjai?