Pasak sūnaus Algirdo Musneckio, mama sulaukė garbaus amžiaus, nes daug dirbo ir neretai dėl nepritekliaus badaudavo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Šiaulietė Marija Musneckienė, išauginusi garsųjį Šiaulių fotomenininką Algirdą Musneckį, vakar atšventė jau 103-iąjį gimtadienį. Ilgaamžė garbingos sukakties proga sulaukė ne tik artimųjų, bet ir Šiaulių miesto valdžios sveikinimų. Pasak sūnaus Algirdo Musneckio, mama išsiskiria iš kitų ilgaamžių tuo, kad beveik neturi sveikatos problemų – gerai mato, girdi, mėgsta sočiai pavalgyti ir pamiegoti. Sūnus juokauja, jog tikriausiai pačiam ilgiau išgyventi nei mama nepavyks.

Ilgaamžei - antra vaikystė
Pasak sūnaus, mama, įkopusi į antrąjį šimtmetį, skaičiuoja metus iš naujo. Atitinkamai ir elgiasi, kaip mažas vaikas. „103-iojo gimtadienio dieną reikėjo žadinti 9 valandą, kad svečių sulauktų ne lovoje. Šiaip mama keliasi kažkur pirmą valandą dienos – yra mėgėja pamiegoti. Pažadinta mama buvo labai rami. Laukdama svečių šypsojosi, lingavo – džiaugėsi, tarytum suprasdama, kad jos gimtadienis“, - sako A. Musneckis.
Didžiausia problema, kad su garbaus amžiaus M. Musneckiene jau sunku susikalbėti ir artimiesiems. „Šeimoje mama kaip mažas vaikas, o mes su žmona esame tarsi jos tėvai. Mane vadina tėčiu, o žmoną – mama. Elgiasi kaip kūdikėlis – verkia, šaukia, valgo, net dainuoja kaip kūdikis. Dabar mama dėl nieko nesijaudina. Jai rūpi maistas ir miegas, todėl ir sveikatos problemų jokių neturi“, - pasakoja A. Musneckis.
Pasak žinomo fotomenininko, ilgaamžė jo mama jaunystėje turėjo labai galingą balsą, kuris iki dabar išliko – naktimis kartais ir dabar mėgsta padainuoti. „Mama dainuoja, nes prisimena, kaip jaunystėje dainavo bažnyčios chore. Tačiau nuraminame ir vėl ramiai miega visą naktį kaip kūdikis“, - pasakoja A. Musneckis.

Išliko žvitri ir energinga, nes daug dirbo
Kadangi M. Musneckienė gyvenimo nebuvo lepinama – augo su pamote, kuri vertė daug dirbti, šimtametei nuo darbo nepaliauja judėti rankos ir dabar. Kaip sako sūnus, mama būtinai turi kažką nusitverti, kad galėtų rankomis liesti, sukioti – turi kažką nudirbti.
„Mama buvo darbštuolė. Darbštumas ir grožis – didžiausias turtas, ką ji turėjo iki santuokos su mano tėvu. Labai daug dirbo. Nuo 10-ies metų dirbo pas ūkininkus, o kai šeimą sukūrė, dirbo namuose.  Mama susilaukė trijų vaikų, tačiau vienintelis likau gyvas tik aš – vidurinysis. Brolį pasiglemžė plaučių uždegimas, o sesuo mirė nukritusi nuo kėdės ir susitrenkusi galvą“, - pasakoja A. Musneckis.
Sūnaus pasakojimu, M. Musneckienė prieš susituokdama tarnavo pas labai turtingą ūkininką, kuris ir vestuves pakėlė. Kadangi atėjo krizė, teko išparduoti turimas knygas, arklį ir atsikraustė gyventi į Šiaulius. „Mama sakydavo, jog pirmaisiais metais gyvendama Šiauliuose tik bulvienę tevalgė. Tad prie ilgaamžiskumo prisidėjo ir nepriteklius. Gal todėl ji dabar mėgsta sočiai pavalgyti“, - sako A. Musneckis.

Skaniausias maistas - saldumynai
Visą gyvenimą M. Musneckienė labiausiai mėgo valgyti saldumynus. „Ir dabar, jei arbatą atnešame nesaldintą, šaukia, kad tokios nenori. Tuo labiau, kad prasidėjo vaikiškas amžius, saldumynai jai labiausiai patinka“, - juokauja A. Musneckis.
A. Musneckio teigimu, mama pasižymėjo kaip puikiai gaminanti mėsiškus patiekalus šeimininkė. Buvo tikra specialistė, todėl dažnai šeimininkaudavo vestuvėse. Beveik visą gyvenimą M. Musneckienė buvo namų šeimininkė ir tik trumpai dirbo rūbininke kino teatre, sanitare ligoninėje, valytoja policijoje.
„Tai energinga moteris, kuri visiems komanduodavo. Nė vienam neleido sėdėti dykam. Buvo labai griežto charakterio ir mus auklėjo, kad tėvus gerbtume“, - prisiminimus pasakoja A. Musneckis.

Šiaulietė Marija Mucneckienė vakar atšventė jau 103-iąjį gimtadienį. Garbingos sukakties proga ilgaamžė sulaukė ne tik artimųjų, bet ir Šiaulių miesto valdžios sveikinimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.