Zita KATKIENĖ

Vasarą  miške, pievoje, ypač atokaitoje, reikia būti budriems - jūs galite patekti į jau užimtą teritoriją, kur gyvena gyvatės. Jos būtinai gins savo teritoriją ir stos į nelygią kovą. Daug rečiau nutinka, kad gyvatė puola ne sausumoje, bet vandenyje. Už „Pušelės” esančiame tvenkinyje besimaudančiam devyniolikmečiui šiauliečiui Deividui Butminui tuo teko įsitikinti pačiam, kai gyvatė iš vandens išnėrė drauge su juo ir prieš pat akis. Gintis teko abiems. Po šių „grumtynių” Deividui prireikė rimtos medikų pagalbos, o gyvatei jau nepadėjo niekas. „Štai ji”, - rodė Deivido tėvas gyvatę medikams, bet jiems - nė motais. Gyvačių mūsų kraštuose įvairovė nedidelė. Jei įgėlė, tai ir taip aišku - bus angis. O priešnuodžių jos nuodams yra.

Tas trečiadienis Deividui Butminui įsimins ilgam. Devyniolikmetis šiaulietis šiandien jau ramus - rankos tinimas jau slūgsta, mėlynumas taip pat praeina. Tik draugai ramybės neduoda, „gyvačių gaudytoju” iki šiol vadina.

Nors vaikinas tų gyvačių niekada negaudė, negaudo ir nežada niekada gaudyti. Jis tik maudėsi Rėkyvos soduose, už „Pušelės”, esančiame vandens telkinyje. Deividas nėrė į vandenį, o kai iškilo - drauge su juo prieš pat akis iškilo ir gyvatė. Vaikinas ne juokais išsigando. „Plauk toliau”, - patarė gyvatei ir mostelėjo ranka, norėdamas nuvyti šliužą. Tačiau gyvatė kibo į ranką apie penkių milimetrų dantimis ir įsikabino aukščiau alkūnės. Vaikinas mostelėjo ranką ir gyvatė nuskriejo į krantą.

Ant tvenkinio kranto nukritusiai gyvatei pasigailėjimo nebuvo. „Ji buvo užtvatinta”, - pasakojo Deivido tėvas Rytis Butminas. Žinoma, ne tik iš keršto su šliužu susidorota. „Mes tą gyvatę nuvežėme gydytojams, bet jie net nepažvelgė”, - pasakoja žmogus, kuriam pirmą kartą teko matyti gyvatės įkandimo pasekmes ir labai apmaudu, kad kęsti jas turėjo sūnus.

Deividas pirmiausia ir paskambino tėvui bei pranešė apie gyvatės įkandimą. „Aš jam patariau siurbti iš žaizdos kraują bei nuodus ir spjauti juos lauk, o pats sėdau į automobilį ir nuskubėjau prie Prūdelio”, - pasakoja šiaulietis.

Atvažiavęs pamatė, kad sūnui jau tinsta ranka. Nusprendė virš žaizdos užrišti „žgutą” ir nuskubėjo į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių.

„Aš medikams parodžiau gyvatę, bet ši jiems nerūpėjo”, - prisimena Rytis Butminas.

Nerimą  kėlė vis labiau tinstanti sūnaus ranka. „Aš klausiau medikų, ar nereikėtų to „žguto” nurišti, bet niekas nieko Priėmimo skyriuje nedarė, nieko nepatarė, tik paaiškino, kad teks gultis į ligoninę.

Netrukus Deividas Butminas paguldytas į Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyrių. Pirmą dieną, pamena tėvas, jam tikrai buvo blogai. „Pirmą dieną koridoriuje buvo net apalpęs, griuvo koridoriuje ir susižalojo smakrą. Jam buvo labai nukritęs kraujospūdis”, - pamena tėvas sūnaus išgyvenimus.

„Jam buvo tiek suleista ampulių, kad daugiau saugosis gyvačių. Reikėjo plaukti nuo jos, o ne ranka gintis”, - mąsto tėvas, nors supranta, kad tuo metu sūnus kitaip pasielgti negalėjo. Juk gyvatė išniro prie pat veido, galėjo ir į veidą įsisegti, jei akimirksniu nebūtų mostelėjęs ranka.

Šiaulių ligoninės toksikologė Laima Griciūtė patvirtina, jog įkandimas į veidą  būtų daug pavojingesnis. Pasak medikės, gyvatės įgėlimas ir jo pasekmės kiekvienu atveju būna kitokios. Dažniausiai gyvatė įgelia į koją žemiau kelių. Toks įgėlimas į galūnes, į riebalinį audinį mažiau pavojingas nei tada, kai gyvatė įkanda į liemenį, veidą ar net į kraujagyslę.

Kiekvienas žmogus, pasak medikės, skirtingai reaguoja į gyvatės įgėlimą. Tai priklauso ir nuo to, ar žmogus alergiškas gyvatės nuodui. Yra žmonių, kurie alergiški ir vapsvos, širšės, bitės įgėlimui ir gali ištikti anafilaksinis šokas. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali ir mirti.

Dar rimtesnių  bei ūmesnių komplikacijų gali ištikti ir įgėlus gyvatei. Pavojingiausia, kai nuo gyvatės įkandimo ištinka šokas, dėl kurio gali žmogus mirti, jei medikų pagalba bus pavėluota. 

Gyvatei įgėlus ligoniui skiriama įvairius nuodus neutralizuojanti antikūnių suspensija, pagaminta iš hiperimunizuoto gyvačių nuodais arklių serumo. Taikomi ir kiti gydymo būdai.

Gyvatės  įgėlimas ypač pavojingas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Tačiau tokie atvejai nėra dažni. Tačiau kasmet apie 3-4 žmonėms prireikia ligoninės toksikologų pagalbos. Suteikus pirmąją pagalbą gyvatės įgeltas žmogus gali būti gydomas ir ambulatoriškai. D. Butminui visą savaitę teko praleisti gydymo įstaigoje. Pasak toksikologų, apsinuodijimo gyvatės nuodais sunkumas priklauso nuo daugelio faktorių. Tai lemia ir gyvatės dydis, ir liaukų bei dantų būklė, kirčio kampas, trukmė iki medikų pagalbos. Priklauso ir nuo nukentėjusiojo amžiaus, jo kūno masės bei sveikatos būklės, net nuo fizinio aktyvumo po gyvatės įgėlimo.

Geriau, pasak toksikologės, kad žmogus kuo mažiau judėtų. Nereikia rišti ir jokio tvarsčio. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintose pirmosios pagalbos taisyklėse pažymima, kad niekada nereikia gyvatės įgeltos galūnės rišti raiščiu, diržu ar skarele, kaip buvo padaryta ir šiuo atveju.  Tai, pasak medikės, gali sukelti kraujagyslių užkimšimą, kuris gresia sunkia komplikacija - gangrena. Geriau, kad įkandimo vieta būtų ramybės būklės, nejudinama. Nereikia žaizdos ir niekuo pridengti, nes ji sunkiau gis.

Didesnė  tikimybė, kad gyvatė gali įgelti dirbant žemės ūkio darbus, žvejojant prie vandens telkinio, miške ar pamiškėje uogaujant, grybaujant, turistaujant, poilsiaujant. Tiesa, iškylos gamtoje metu patariama nevartoti alkoholio, nes apsvaigus sumažėja dėmesys ir budrumas.

Mūsų  kraštuose, o ypač Rėkyvos pelkėse ir aplinkiniuose raistuose, veisiasi angis, kuri ir yra pavojingiausia gyvatė Lietuvoje. Jai įgėlus ir nuodams patekus į organizmą, įvyksta pakitimai kraujyje. Pasak toksikologės L. Griciūtės, labai svarbu, kad gyvatei įgėlus būtų tinkamai suteikta pirmoji pagalba, nes nuo to priklauso tolimesnis gydymas.

Labai svarbu, kad po gyvatės įgėlimo tuoj pat iš žaizdos būtų  išsiurbti nuodai. Geriausia tai atlikti gumine „kriauše” ar pientraukiu, nes, siurbiant burna, į ją patenka nuodų. Jei burnos gleivinė pažeista arba dantys nesveiki, nuodai gali patekti atgal į organizmą. Siurbti patariama 15-20 minučių.  Po to žaizdelę reikia dezinfekuoti spiritu, degtine, patepti jodu ar briliantine žaluma. Suteikus pirmąją pagalbą būtina skubėti į artimiausią gydymo įstaigą.

Tačiau geriausia - išvengti gyvatės įgėlimo. Tai įmanoma, jei į mišką  eisime avėdami guminę avalynę, tinka ir odinė aukštaaulė  avalynė. Apsirengti rekomenduojama austinės medžiagos standžiais drabužiais.

Gyvūnų  žinovai tvirtina, jog pačios gyvatės niekada nepuola žmogaus, jos puola tik tada, kai pačios pajunta pavojų ir ginasi. Nukentėjusiojo Deivido tėvas Rytis Butminas pats kreipėsi į veterinarijos specialistą ir sužinojo, kad gyvatė pirmą pusdienį praleidžia sausumoje, kaitinasi prieš saulutę. Tada jai reikia atvėsti, pasigaudyti vabzdžių ir ji dažnai neria į vandenį. Tai, kad gyvatė įgėlė vandenyje - retas atvejis, tačiau nieko keisto - iškilus pavojui, pasak veterinarijos specialisto, gyvatė gelia ir sausumoje, ir vandenyje.