Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas M. Maželis teigia, kad Šiauliuose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose trūksta gydytojų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Valstybinės ligonių kasos specialistai teigia, kad šalyje paslaugų teikiama pakankamai, tik jos nevienodai paskirstytos. Štai 2010-aisiais Šiauliuose 12 procentų viršytas vidutinis ambulatorinių konsultacijų vartojimas, kai Pakruojo, Pasvalio ir Biržų gydymo įstaigose jis buvo daugiau nei 30 procentų mažesnis už šalies vidurkį. Todėl šiuo metu siūloma teikti Sveikatos draudimo įstatymo pataisas ir taip užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visoje šalyje.
O kol kas daugelis šalies gydymo įstaigų negali savo pacientams suteikti reikiamų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų, todėl pacientams tenka arba laukti begalinėse eilėse, arba vykti į kitus miestus.

Problema – specialistų trūkumas
Šiaulių Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis sako, kad žmonės priversti vykti į didžiuosius miestus, nes kai kuriose gydymo įstaigose tiesiog trūksta specialistų. „Respublikinėje Šiaulių ligoninėje trūksta angiochirurgo teikiamų paslaugų. Kartais šis specialistas yra samdomas, tačiau Šiauliuose dirba ne kasdien, todėl pacientams tenka konsultacijų vykti į kitus miestus“, - sako M. Maželis.
Gydytojo nuomone, vienos konsultacijos nepakanka: tenka tartis su specialistais ir dėl gydymo, todėl važinėti į kitus miestus pas specialistus tenka gana dažnai.
„Eilės pas akių ligų gydytoją, endokrinologą, urologą, proktologą ar net onkologą yra kelių mėnesių, kai Klaipėdoje, kur yra daugiau tų sričių specialistų, paslauga suteikiama žymiai greičiau. Todėl mūsų pacientai keliauja gydytis į kitus miestus ne dėl to, kad teikiame nekokybiškas paslaugas, o kad pas mus tų paslaugų prieinamumas yra prastas“, - teigia M. Maželis.

Gyventojai nenusiteikę ilgai laukti konsultacijos
Gydytojas M. Maželis sako, kad šiuo metu daug paslaugų, už kurias sumoka Valstybinė ligonių kasa, yra perleidžiama ir privačioms gydymo įstaigoms.
„Kai kurios paslaugos Šiauliuose neteikiamos, nes nėra skirta finansavimo. Kad problemos išsispręstų, reikia perskirstyti lėšas: iš privataus sektoriaus pervesti valstybiniam. Tada ir Šiaulių ligoninė galės turėti visų reikiamų specialistų bei teikti reikiamas paslaugas“, - teigia M. Maželis.
Pasak gydytojo, labiausiai dėl trūkstamų sveikatos priežiūros paslaugų baiminasi ir laukti eilėse pas specialistą atsisako tie pacientai, kurie serga rimtomis ligomis.
„Jei žmogui nustatyta onkologinė liga, jis nenori eilėje laukti kelis mėnesius“, - sako M. Maželis.

Paslaugų teikimą trikdo finansavimas?
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis sako, kad ligoninės gaunamos kvotos jau yra išnaudotos ir dar apie 700 tūkstančių litų už pacientams suteiktas paslaugas yra neapmokėta.
„Todėl esame priversti šią problemą spręsti: arba teikti mokamas paslaugas, arba dar ilginti ligonių eiles. Jei negausime reikiamų lėšų, teks pacientams sakyti, kad pas gydytoją ateitų ne po mėnesio, bet po pusės metų“, - teigia A. Lukošaitis.

Iš rajonų – ilgiausias kelias
Gydytojas A. Lukošaitis primena, jog žmogus visada gali kreiptis į kitų miestų gydymo įstaigų specialistus, nes šeimos gydytojo išduotas siuntimas galioja visoje Lietuvoje.
„Bet ką daryti tiems, kurie gyvena kažkur kaime? O jei dar ir Šiauliuose pacientui nėra suteikiama konsultacija, jam tenka vykti į Kauną ar Vilnių. Pacientas sugaišta ne tik laiką, bet ir eikvoja savo pinigus. Todėl, kad gyventojas laiku gautų kokybišką paslaugą, Sveikatos apsaugos ministerija biudžetui turi skirti daugiau pinigų“, - sako A. Lukošaitis.
Surištos ir gydytojų rankos: daug paslaugų pacientams negalima teikti iš karto, nes už suteiktų paslaugų viršijimą tą mėnesį niekas nemoka nei gydytojui, nei ligoninei.

Šiaulių gydymo įstaigos ne visada gali savo pacientams suteikti reikalingas paslaugas – todėl arba tenka mėnesius laukti eilėse, arba važiuoti į kitą miestą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.