Ar Airidas Janušauskas po debatų geriau šneka vokiškai, mokytoja Heike Sievert atsako iš karto: „Absolut. Natürlich...“ ir čia pat labai taisyklinga lietuvių kalba prisipažįsta: „Tai lietuviškai kalbėti man yra labai sunku, nes niekas niekada lietuviškai su manimi nenori kalbėti. Visi kalba vokiškai, rusiškai, angliškai, bet ne lietuviškai“.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Stasio Šalkauskio gimnazijoje jau kelintą savaitę džiaugiamasi - ketvirtokas Airidas Janušauskas laimėjo ketvirtąją vietą Berlyne vykusiame konkurse „Tarptautiniai jaunimo debatai“. Ir džiaugiamasi ne šiaip sau - Airidas juk tuose debatuose savo poziciją gynė vokiečių kalba! Kalba, kuri Stasio Šalkauskio gimnazijoje jau daug metų yra pirmoji užsienio kalba, tiesa, paskutiniu metu ir čia jau nebe tokia populiari kaip anglų.

 

Ko gero, dar labiau nei gimnazijos bendruomenė ir pats Airidas, savo mokinio pasiekimais džiaugiasi jo mokytoja Heike Sievert, prieš pustrečių metų pradėjusi mokyti šios gimnazijos mokinius vokiečių kalbos ir pastūmėjusi juos dalyvauti konkurse „Tarptautiniai jaunimo debatai“, kurį jau kelerius metus organizuoja Getės institutas ir dar trys Vokietijos institucijos. Mokytojai džiugu ir dėl to, kad jos mokinys per gerą pusmetį patobulino ir šnekamosios vokiečių kalbos įgūdžius.       

 

 

Taigi praėjusių metų pabaigoje, baigusi darbus su Sprach diplomininkais ketvirtokais, vokiečių kalbos mokytoja Heike Sievert pasiūlė trečiokams gimnazistams dalyvauti konkurse ir supažindino su nuostatais - tai būsią disputai aktualiomis temomis ir jiems reikėsią rimtai pasiruošti: išstudijuoti medžiagą ir išmokti disputo taisyklių. 

 

Airidas sako tada nusprendęs: „Na gerai - pabandom...“, nes Stasio Šalkauskio mokyklą pradėjęs lankyti nuo pirmos pradinės klasės vokiečių kalbą buvo pasirinkęs kaip pirmąją užsienio kalbą.

 

Tačiau konkurso disputai, pasirodė, esą ne tokie paprasti, nes juose ne visada teko ginti savo tikrąją nuomonę - kartais burtai lemdavo atsidurti oponentų pozicijoje ir stengtis įrodinėti visai nepriimtinas tiesas. Tačiau čia padėjo Airidui jo įgyta patirtis daug metų lankant mokytojų Dargių vadovaujamą teatro studiją „Kompanija šauni“ - jis jau mokėjo įsigyventi į bet kokį vaidmenį, laisvai jaustis scenoje ir nesusikaustęs kalbėti...

Ir Airidui Janušauskui sekėsi: jis laimėjo tarpmokykliniame konkurso ture, kur buvo svarstoma tema „Ar reikia atšaukti lietuvių karius iš misijos Afganistane?“, o vėliau tapo ir Vilniuje valstybinio turo antrosios vietos laureatu (pirmąją pelnė Užupio gimnazijos vienuoliktokas), nors ten jau buvo nagrinėjamos dvi temos: ar reikia įstatymų, draudžiančių smurtą prieš vaikus jų namuose, ar reikia mokyklose saugojimo kamerų... 

 

 

Šiais mokslo metais Airidas Janušauskas, jau Stasio Šalkausko gimnazijos ketvirtokas, žinojo, kad su užupiečiu teks važiuoti į Berlyną, kur vyks jau tarptautinis debatų turas, kur atvažiuos tik po du septynių šalių finalininkus (iš viso konkurse dalyvavo per 1800 moksleivių) susigrumti finalinėje kovoje, tačiau didelių vilčių neturėjo. Pirma, Airidas savikritiškai pripažino, kad jo vokiečių kalbos mokėjimas nėra be priekaištų, o antra - Berlyno turui keturios disputų temos buvo paskelbtos tik likus dviem savaitėms iki finalo.

 

O juk joms pasirengti reikėjo susirasti ir nemažai medžiagos vokiečių kalba, ir pastudijuoti Vokietijos konstituciją bei įstatymus. Airidas pasiruošė dviem temoms ir šiek tiek trečiajai - dėl viso pikto. 

 

„Į Berlyną atvykome po du finalininkus iš Rusijos, Čekijos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos - ir iš visų buvome tik penki vyrukai, - prisimena Airidas. - Kadangi pagal disputo taisykles turėjome turėjome susiskirstyti po keturis, tai dar prie mūsų prisidėjo du vokiečių moksleiviai, kurie galėjo dalyvauti tik kvalifikaciniame ture. Ir varžybos prasidėjo: pateikėme savo argumentus, ar uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose, ar nereikėtų Europoje atvirkštinės donorystės (žodžiu, visi yra donorai, tik nenorintys jais būti pasirašo nesutikimo dokumentus)...“

 

Nors dabar Airidas sako, kad šiame ture jis nebuvęs tarp geriausiųjų (dispute dalyvavęs vokiečių moksleivis kalbėjo tokia greitakalbe, kad jo argumentus buvę sunku suprasti), tačiau vis dėlto šiaulietis pateko į antrąjį turą su dar septyniais dalyviais.

 

Antrajame ture negana to, kad buvo svarstoma labai kontroversiška tema (ar homoseksualų poroms suteikti tokias pat teises kaip šeimoms), tai dar kartą Airidas turėjo dispute būti priešininkų pusėje ir prieš pritariančiuosius atsilaikyti argumentais, kad Vokietijos konstitucijoje parašyta, jog šeimą gali sudaryti tik vyras ir moteris, o konstitucijai pakeisti reikėtų referendumo, kuriame nežinia kiek atsirastų homoseksualias poras palaikančiųjų, be to, dar neaišku, kaip tokia šeima paveiktų įsivaikintus vaikus...

 

 

Ir paties Airido nuostabai jis pateko į finalą su trimis merginomis: rusaite, latve ir este, o jau tada užvirė tikras mūšis, nes tema buvo „Ar didžiuosiuose Europos miestuose įdiegti naują Google „Street View“ iniciatyvą“. Šįkart burtai lėmė, kad Airidas būtų iniciatyvą palaikančiųjų pozicijoje, tad galėjo pirmą kartą Berlyno debatuose išsakyti savo nuomonę, o ne įsivaizduojamųjų priešininkų argumentus: taip reikia įdiegti gatvių apžvalgą, nes tai palengvintų visų gyvenimus.

 

Tuoj po debatų savo žodį tarė vertinimo komisija, sudaryta iš studentų, buvusių šių debatų projekto laureatų: pirmoji vieta - rusaitei, antroji - estei, trečioji - latvei, ketvirtoji - lietuviui.

 

„Karštais finalinius debatus nebūtų galima pavadinti, bet jie buvo tikrai konstruktyvūs ir stiprūs. Net sulaukėme komplimentų, kad buvo įdomūs, - pasakoja dabar Airidas Janušauskas. - Nors ir nesitikėjau patekti į finalą (ruoštis jam teko paskutinį vakarą), ir apskritai iš Berlyne praleistos savaitės man atmintyje liko tik ilgos pasiruošimo valandos, gal kiek ir apmaudu, kad finale pelniau tik ketvirtąją vietą. Todėl, ko gero, man apdovanojimų ceremonija ir nebuvo pati linksmiausia konkurso dalis: gavome visi diplomus (konkurse nėra jokių prizų), visi nusifotografavome kartu, ir tiek“. 

 

Tačiau mokytoja Heike Sievert savo mokinio pasiekimais labai patenkinta - dabar kai pradės rengti konkursui „Tarptautiniai jaunimo debatai“ trečiokus gimnazistus, jiems bus į ką lygiuotis ir ko siekti - aišku, kad tik finalo Berlyne. 

 

O ar nesigaili argumentuotai prieštarauti išmokiusi mokinį? „Džiaugiuosi tik, kad yra tokių mokinių, su kuriais galiu diskutuoti apie viską, - sako mokytoja žvelgdama į Airidą. - Juk labai svarbu, kad vaikai galvotų, norėtų ir mokėtų diskutuoti. Be to, juk ši disputų patirtis labai praverčia, kai gimnazistai siekia Sprach diplomo - jie jau moka išsakyti savo nuomonę“.