Kiekvienoje bendruomenėje – savos problemos. Klausimas, tik kaip jas išspręsti: laukti, kol tai padarys kažkas kitas, ar imtis iniciatyvos patiems? Nacionalinio socialinės integracijos instituto programų vadovas Arūnas Survila „Šiaulių naujienoms“ sako, kad neverta laukti, kol politikai atvažiuos ir ims teisintis, kodėl bendruomenei negali padėti.
Mes patys, matydami viešą socialinę problemą, galime bandyti ją išspręsti. Pavyzdžiui, Lietuvoje patvirtinus socialinio verslo koncepciją atsirado daugiau galimybių plėtoti nuosavą verslą, sprendžiantį aktualias visuomenės problemas.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
Rūpi nebūtinai tik pelnas
Iki šiol socialinis verslas nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jam skatinti ir valstybės pagalbai gauti. Tačiau dabar per artimiausius metus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų socialiniams verslams skatinti ir steigti bus skirta ne mažiau nei 130 mln. eurų. Parama galės pasinaudoti visi norintys prisidėti prie gerų darbų ir, žinoma, užsidirbti.
„Socialiniai verslininkai veikia siekdami visuomenei naudingų tikslų ir nėra susikoncentravę vien į pelno siekimą. Tokio verslo uždaviniai pirmiausia yra socialiniai ir tik po to ekonominiai. Aišku, bet kuris socialinis sprendimas turi turėti ir ekonominį pamatavimą, konkrečius rodiklius – kiek yra vertingas“, – išskiria A. Survila.
Socialinis verslas gali veikti įvairiomis formomis, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei – opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas, o ne akcininkų pelno maksimizavimas. Todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y. reinvestuojama į savo veiklos plėtrą arba naudojama visuomeninei, labdaringai veiklai.
„Šiais laikais valstybė nėra pajėgi spręsti socialines problemas viena. Todėl pavieniai žmonės, įkurdami kažkokį vienetą, gali prie to proceso prisidėti. Dažniausiai socialinis verslas kuriasi ten, kur socialinė problema nebuvo sprendžiama efektyviai“, – sako instituto programų vadovas.
Nauda tiek verslininkui, tiek valstybei
Dirbdami visuomenės naudai verslininkai įkuria ilgalaikes darbo vietas, didina šalies ekonominį konkurencingumą, mažina socialinę atskirtį, nelygybę ir aplinkosaugines problemas. Socialiniai verslai ne tik buria bendruomenes, uždirba pelną, tačiau ir taupo lėšas valstybei.
„Pasitelkus entuziastingus žmones, IT technologijas galėtume socialines paslaugas teikti efektyviai ir mums nereikėtų didžiulių gremėzdiškų institucijų, likusių dar nuo sovietinių laikų, bei gausybės personalo, kuris galbūt nelabai ir nori tą darbą dirbti. Paslaugas galime decentruolizuoti ir leisti jas teikti kaimo bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms“, – apie efektyvesnį būdą spręsti socialines problemas kalba A. Survila.
Pavyzdžiui, vietos ūkininkai galėtų teikti maistą vietos mokykloms, aktyvios bendruomenės nariai įkurti pačių gyventojų valdomus senelių namus ir pan. Specialisto nuomone, svarbiausia, kad žmogus turėtų noro padėti visuomenei, o ne galvotų vien apie tai, kaip uždirbti daugiau pinigų.
Veikia jau dabar
Padedami socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“, savo startuolius jau įkūrė 15 jaunų žmonių komandų Lietuvoje ir Latvijoje. Jie trykšta nekantrumu ir noru visuomenei padaryti naudingą darbą.
Štai viešai išplatintame pranešime rašo, kad žada pasinaudoti ES lėšomis ir su dideliu nuoširdžiu noru ir mažais pinigais įgyvendinti tai, ko nesugeba valstybė.
„Nuskinsime vaisius to nebeišgalinčių padaryti senų žmonių soduose, dalies derliaus paprašydami vietoj atlyginimo. Tuomet iš jų maišysime natūralių sulčių kokteilius ir juos pardavinėsime.“
„Suteiksime dienos priežiūros paslaugas seneliams, kuriais dirbantys vaikai negali pasirūpinti. Mūsų „darželyje“ jie galės užsiimti mėgstama veikla, taip pat rašysime blog‘ą, kuriame jaunimas galės atrasti, pavyzdžiui, „močiutės Adelės kotletų“ receptą“, – žada jie.
