Didžioji dalis apklaustųjų į darbo biržą kreipėsi norėdami susirasti nuolatinį ar laikiną darbą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šių metų vasario pradžioje Šiaulių teritorinė darbo birža atliko bedarbių apklausą. Iš viso apklausta daugiau nei pusė tūkstančio darbo biržoje registruotų asmenų. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kodėl bedarbis neranda darbo, išskirti pagrindines priežastis bei numatyti priemones, kurios padėtų bedarbiams rasti darbą. Pagrindinė neįsidarbinimo priežastis yra nepakankamas išsilavinimas, nepalankios darbo sąlygos ir darbo patirties ar profesinių įgūdžių stoka.
Daug bedarbių
Iki šių metų vasario 1 d. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruota daugiau nei dvidešimt trys tūkstančiai bedarbių. Beveik pusė jų – Šiaulių skyriuje. Kiek daugiau nei dešimt tūkstančių yra kaime gyvenantys bedarbiai, truputėlį daugiau nei trečdalis yra sulaukę penkiasdešimt metų ir daugiau, o trečdalis darbo neturi jau ilgai. Du su puse tūkstančio bedarbių yra jaunuoliai – asmenys iki dvidešimt penkerių metų.
Darbo biržoje daugiau nei du kartus registruoti yra beveik pusė apklaustųjų. Profesinį išsilavinimą turi trečdalis. Beveik keturiasdešimt procentų apklaustųjų darbo biržoje yra registruoti nuo vieno mėnesio iki pusės metų. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs asmuo nuolatinio ar laikino darbo nedirba daugiau nei dvejus metus, kas trečias – pusmetį ar trumpiau.
Socialinės garantijos
Didžioji dalis apklaustųjų į darbo biržą kreipėsi norėdami susirasti nuolatinį ar laikiną darbą. Daugiausia tokių asmenų užsiregistravę Joniškio ir Pakruojo skyriuose, mažiausiai – Kelmės. Lyginant su visos Lietuvos apklausos rezultatais, noras susirasti nuolatinį ar laikiną darbą Šiaulių apskrityje yra keturiais procentais didesnis.
Antroji kreipimosi į darbo biržą priežastis yra registracija dėl socialinių garantijų. Šiauliuose tokių asmenų tarp apklaustųjų buvo pusė. Mažiausiai dėl socialinių garantijų darbo biržoje registravosi Radviliškio skyriaus apklaustieji. Visos šalies mastu rezultatas yra keturiasdešimt procentų apklaustųjų.
Aktyviai ieško darbo
Didžioji dalis apklaustųjų iš Šiaulių per pusmetį aktyviai ieškojo darbo. Pasyviausi buvo Pakruojo gyventojai. Populiariausi darbo paieškos būdai: darbo skelbimai darbo biržoje, spaudoje, internete, bei kreipimasis pagalbos į draugus, pažįstamus ir gimines. Kas antras respondentas siuntė savo CV darbdaviui, kas ketvirtas dalyvavo įdarbinimo pokalbyje su potencialiu darbdaviu, kas penktas ieškojo darbo pasiūlymų darbo biržos internetinėje svetainėje, rašė skelbimus į laikraščius, internetą bei bandė organizuoti savo verslą.
Lyginant su visos šalies apklausos rezultatais, Šiaulių apskrityje gyvenantys bedarbiai darbo ieškojo dėdami skelbimus į laikraščius ar žurnalus tik truputėlį daugiau, tačiau savo CV darbdaviams siuntė beveik dešimtadaliu mažiau apklaustųjų.
Pagrindinės priežastys, kodėl darbo nepavyksta surasti patiems ir tenka kreiptis į darbo biržą, yra nepakankamas išsilavinimas ir nepalankios darbo sąlygos. Ne ką mažiau kliūčių sudaro darbo ar profesinių įgūdžių stoka, kas ketvirtam nepavyko įsidarbinti dėl per mažo pasiūlyto atlyginimo. Kas septintam kliudė liga ar trumpalaikis negalavimas.
Norėtų persikvalifikuoti
Kas trečias apklausoje dalyvavęs asmuo norėtų įgyti profesiją, pakelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti. Tai norėtų padaryti kas trečias Šiauliuose ir Radviliškyje gyvenantis bedarbis. Bendri šalies rezultatai šioje kategorijoje yra nežymiai didesni.
Kas penktas asmuo norėtų dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse bei susipažinti su darbo paieškos būdais. Mažiau nei pusė mano, kad jiems tokios pagalbos nereikia. Tik beveik keturi procentai apklaustųjų norėtų pradėti savo verslą.
