Į Šiaulių pramoninį parką investuota dešimtys milijonų litų – plyti kemsynai, griuvėsiai ir vos poros bendrovių planuoja pasistatyti sandėlius. Tačiau dabar pradedamas naujas etapas – parką ketinama pervadinti ir dar investuoti.

Mykolas DEIKUS

Šiaulių politikoje ir versle pirmaisiais smuikais vis dar griežiantiems Šiaulių veikėjams suteikiamas antras šansas. Po žlugusio Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) projekto, mirusio Pramoninio parko Vyriausybė vėl perša LEZ idėją ir žada dosniai primokėti. 

Šiauliuose LEZ asocijuojasi su bemaž pusantro šimto milijonų litų, sukištų į oro uostą, ir visišku fiasko. Tačiau ne į skolas grimztančiai Vyriausybei, kuri vėl reanimuoja LEZ idėją. Šiaulių savivaldybė pradžioje gavo ūkio viceministro raštą. Šiauliams siūloma dabartinio Pramoninio parko vietoje steigti laisvąją ekonominę zoną. Apsispręsti prašoma iki šių metų rugpjūčio 26-osios. Kitaip tariant, sprendimas turi būti priimtas šį mėnesį vyksiančiame Miesto tarybos posėdyje.

Savivaldybės prašoma pateikti būsimosios zonos ribas, informaciją, kokios reikia infrastruktūros ir pan.

Redakcijos duomenimis, nors Miesto taryba dar nebuvo susirinkusi, o Tarybos nariai nieko nežino apie pasiūlymą, teigiamas atsakymas jau galėjo būti duotas, nes įstatymo projektas jau parengtas. Projekte teigiama, kad Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių pramoniniuose parkuose siekiama įsteigti laisvąsias ekonomines zonas.

Kol kas informacija apie planus vėl steigti Šiaulių LEZ miesto Tarybos narių nepasiekė.

Pramoninių parkų teritorijose įsteigus laisvąsias ekonomines zonas žadama taikyti įvairias mokesčių lengvatas, plėtoti tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos veiklas.

Ūkio ministerija aiškinamajame rašte skelbia, jog įsteigus laisvąsias ekonomines zonas įplaukos į biudžetą sumažėtų

„Įsteigus laisvąsias ekonomines zonas, dėl laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomų mokestinių lengvatų valstybės biudžetas negaus dalies pajamų. Tačiau laisvųjų ekonominių zonų įsteigimas sudarys sąlygas pritraukti naujus investuotojus, todėl bus kuriamos naujos darbo vietos, dėl to atitinkamai daugiau pajamų bus surenkama ir į valstybės biudžetą“, - teigiama aiškinamajame rašte.

Panašiai, kaip ir dėl laisvųjų ekonominių zonų, pastarąjį dešimtmetį argumentuotas ir pramoninių parkų kūrimas. Į pramoninius parkus investuota šimtai milijonų litų. Investicijų į Šiaulių pramoninį parką dydis - apie aštuoniasdešimt milijonų litų – Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšų.

Tačiau sprendžiant, iš aiškinamojo rašto, visos šios investicijos atiteks į privačias rankas. Kas valdys laisvąsias ekonomines zonas, spręs Ūkio ministerijos organizuojami konkursai. Tai yra, savivaldybės praras bet kokią įtaką.

Aiškinamajame rašte užsimenama ir apie valstybės pagalbą būsimosioms laisvosioms ekonominėms zonoms. Apie tai vakar užsiminė ir Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras.

Žlugusios Šiaulių laisvosios ekonominės zonos kritikė, buvusi miesto Tarybos narė Irena Vasinauskaitė ilgai juokėsi išgirdusi apie idėją kurti naują LEZ. „Jiems su fantazija prastai. Durnių slėnis. Suras Buratiną, užkas pinigus, o po to neberas“, - ironizavo visuomenininkė, prisimindama epizodą iš pasakos „Auksinis raktelis“.

„Vėl investuos į žemę ir betoną?“ - retoriškai klausė Seimo narys Valerijus Simulik, kuris kritiškai įvertino naujo projekto sėkmę. Beje, tai patvirtina ir Šiaulių pramoninio parko dabartis.

Investuotojams Šiaulių pramoniniame parke siūloma daugiau kaip 80 sklypų. Iki šiol Šiaulių savivaldybė pasirašė sutartis tik su dviem investuotojais, kurie Pramoniniame parke ketina pasistatyti savo sandėlius.

Savivaldybė retkarčiais skelbia apie investuotojų susidomėjimą, tačiau realių sutarčių nėra. Nepaisant to, Pramoninį parką ketinama dar labiau plėsti. Toliau plečiamame Pramoniniame parke planuojama nutiesti naujus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, įrengti ryšių kanalizaciją ir pan. 

Šiaulių pramoninis parkas įkurtas nenusisekusios Šiaulių LEZ teritorijoje. Dabar toje pačioje teritorijoje reanimuojama LEZ idėja.

Šiaulių laisvoji ekonominė zona asocijuojasi su milžiniškomis išlaidomis ir visišku krachu. Pirmuoju žingsniu steigiant Šiaulių LEZ tapo 1994-aisiais tarp Šiaulių savivaldybės bei olandų kompanijos „Nederlandse Philips Bedrijven B.V“ pasirašyta Šiaulių oro uosto vystymo ir rekonstrukcijos sutartis. Projektą kreditavo britų „Midland“ bankas, gavęs Lietuvos valstybės garantiją.

Projekto suma – 29 milijonai JAV dolerių. Pagal tuometinį kursą tai maždaug atitiko 135 milijonus litų, neskaičiuojant palūkanų, kurias valstybė sumokėjo bankrutavus projektui. Oro uostas aptvertas keliolikos kilometrų tvora, suręstas milžiniškas administracinis pastatas, keleivių terminalas, pradėtas statyti skrydžių valdymo bokštas, kuris ilgam liko nenaudojamas, nes investavus į pastatus pristigta lėšų pakilimo takams.

Skaičiai LEZ galimybių studijoje atrodė įspūdingai – milžiniški krovinių srautai, transkontinentiniai skrydžiai, vos ne kas dešimt minučių kylantys ir besileidžiantys lėktuvai. Tuometinis Šiaulių meras, dabartinis miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas vos ne kas savaitę rengdavo spaudos konferencijas, iš tolo rodydavo iš užsienio kelionių parsivežtus lankstinukus, neva užsienio investuotojų pasiūlymus, ir šimtais milijonų litų skaičiavo užsienio investicijas. A. Lankausko fantazijos pasiekė tokias aukštumas, kad meras prabilo net apie JAV kosminius laivus, kurie leistųsi Zoknių oro uoste.

Tačiau investicijos neplaukė, JAV šatlai nesileido, o valstybės įmonė „Šiaulių aerouostas“, nesulaukusi transatlantinių skrydžių, sėkmingai bankrutavo. Tačiau per tą laiką atkuto užsakymų dosniai gavusios Šiaulių statybos bendrovės. O LEZ steigėjai iš valstybės biudžeto gavo poros milijonų litų kompensaciją.

Tik po to, kai buvo paskelbtas bankrotas, paaiškėjo, kaip buvo taškomi pinigai. Sandėliuose rasta stacionarių telefonų, kurių kainos viršija sveiko proto ribas, peidžerių, kurie Lietuvoje nenaudojami, daugybė nereikalingos įrangos ir kt.

Vietoj bankrutavusios bendrovės Šiaulių savivaldybė įkūrė savo įmonę, kuri, nepaisant dotacijų, sėkmingai ritasi į duobę.