Dvi likusias festivalio „Ant rubežiaus“ dienas bulvaro erdvėse grojo kapelijos ir stilizuotos kapelos, o paskutiniąją prisidėjo ir pavieniai kaimo muzikantai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Tris dienas šėlo liaudies muzikos atlikėjai, tris dienas gražiausius rankų darbo rakandus, papuošalus, gardėsius ir kitus širdžiai mielus daiktus Šiaulių pėsčiųjų bulvare praeiviams siūlė prekybininkai. Prie baltų palapinių nuolatos driekėsi pirkėjų eilės, būriavosi smalsuoliai. Pagrindinis festivalio „Ant rubežiaus“ linksmybių ūžesio centras buvo didžioji scena prie Dailės galerijos, kurioje muzikantai davė garo visu pajėgumu.

Prasidėjo keistu folku
Kaip visuomet festivalio pradžią ženklino bulvare nusidriekusius dvi eilės baltų palapinių, kuriose prekybininkai siūlė savo prekes.
Pirmosios festivalio dienos aštuntą valandą vakaro prasidėjo neįprastos liaudies muzikos koncertas, kuris truko iki pat vidurnakčio. Didžiojoje scenoje skambėjo keisto folko, kitaip dar vadinamo folkšoku, muzika, lietuvių liaudies dainas ir melodijas privertusi suskambėti visomis spalvomis. Grojo gerai žinomi liaudies muzikos ansambliai „Sadūnai“, „Kitava“, „Midula“, taip pat ir svečiai iš Latvijos „Laimas muzykanti“.
Pirmieji scenoje pasirodė šiauliškiai – grupė „Jonis“ drauge su Šiaulių pučiamųjų orkestru. Sulig pirmąja daina prieš didžiąją sceną esančioje šokių erdvėje ėmė suktis pirmosios poros, o gražiausiai festivalio pradžią šokiu įsukusias muzikantai apdovanojo.

Žavėjo pavieniai kaimo muzikantai
Nors antrąją dieną netikėtai prapliupo lietus, festivalio tai nesustabdė – tai buvo gaivus nuotykis tiek muzikantams, tiek žiūrovams ir praeiviams. Dvi likusias festivalio „Ant rubežiaus“ dienas bulvaro erdvėse grojo kapelijos ir stilizuotos kapelos, o paskutiniąją prisidėjo ir pavieniai kaimo muzikantai. Šie grojo bandonijomis, ragais, armonikomis, bajanais, peterburskomis ir kitais instrumentais.
Pasak festivalio prodiuserio Pranciškaus Trijonio, visi dalyviai renginiu buvo patenkinti – kiekvieną dieną juos lydėjo geros nuotaikos.
„Labiau džiaugiamės pirmąja diena, keisto folko naktimi, iš tikrųjų jos metu buvo labai daug žmonių – susidomėjimas buvo akivaizdus, ypač daug dėmesio sulaukė grupės „Jonis“ projektas drauge su Šiaulių pučiamųjų orkestru, taip pat svečiai iš Latvijos“, - sakė P. Trijonis.
Pasak festivalio prodiuserio, šiemet buvo labai stiprių pavienių kaimo muzikantų. „Muzikantai, atvažiavę iš Molėtų, labai šauniai pasirodė, jiems būtent ir buvo įteikta nominacija. Jie dalyvavo pirmą sykį ir džiugiai buvo nustebinti festivaliu. Festivalio muzikantai dėkojo už šiltą priėmimą ir tikino, kad Šiaulių publika nuostabi. Penktadienį truputėlį lietus palaistė, bet, mano galva, jis tik padėjo, o žmonės toliau rinkosi“, - festivalio nuotaikomis dalijosi P. Trijonis.
Kaip sakė festivalio prodiuseris, pavienių muzikantų judėjimas Lietuvoje yra gana stiprus, bet ir „Ant rubežiaus“ - gera proga jiems pasirodyti. „Labai daug tokių konkursų tarp pavienių muzikantų vyksta Biržuose, Rokiškyje, Širvintose, žodžiu, kai jie susieina, tai demonstruoja savo sugebėjimus su armonikomis“, - tikino festivalio prodiuseris.

Ne tik muzikuota, bet ir nominuota
Festivalyje dalyvavo 35 kapelijos, drauge su keisto folko grupėmis sulaukta apie 28 pavienių muzikantų, o iš viso muzikavo apie 370 dalyvių.
Kaip pasakojo P. Trijonis, į festivalį „Ant rubežiaus“ pasisvečiuoti atvyko ir olandų filmavimo grupė, kuri filmavo dokumentinį filmą apie bandonijos instrumentą.
„Kadangi bandonistų festivalyje buvo nemažai, tai filmavimo grupė ketvirtadienį atvažiavo ir tik sekmadienį išvyko. Jie dirba pagal tokį projektą, viską fiksavo, tad sukurs trumpą filmuką. Jie buvo labai nustebę, negalėjo patikėti, kad Lietuvoje tiek daug grojančių bandonija. Vokietijoje kiek daugiau, Prancūzijoje grojama rimtesnė muzika, bet kad Lietuvoje tiek daug grojančių, jie buvo sužavėti“, - tikino P. Trijonis.
Šiemet keisčiausio folko grupe nominuota grupė „Kreizas“ iš Jurbarko. Šauniausiomis kapelijomis tapo „Žibinyčia“ iš Marijampolės ir „Kaimo muzikantai“ iš Šiaulių, šauniausiomis stilizuotomis kapelomis – „Ūkininkas“ iš Kauno rajono ir „Radvija“ iš Radviliškio.
Festivalio muzikantų muzikantais pripažinti broliai Vladas Žilinskas ir Vytautas Žilinskas bei Petras Žalalis – aukštaičiai iš Molėtų. Nominantams įteiktos ąžuolinės statinaitės, kurias pagamino tautodailininkas iš Marijampolės Vitalius Striuogaitis. Tad geriausieji turės ne tik gražių atsiminimų, bet ir kuo pasididžiuoti: festivalio statinaitės Lietuvoje yra pripažintos tautiniu paveldu.

Visi dalyviai renginiu buvo patenkinti – kiekvieną dieną juos lydėjo geros nuotaikos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Festivalio akimirkos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.