Trečiasis bandymas – nemelavo. Bandymas į pasaulį atvedė naują politinį kloną. Mėgintuvėlyje Bankelio&Co laborantai sumaišė aktyvus, įbėrė šiek tiek statybinių medžiagų, asfaltbetonio, patrupino valdiškos duonos, įpynė bobiškų intrigų tarp didelių vyrų silpnais... Dar – dėl garantijos – šliūkštelėjo padidintą dozę elementaraus durnumo ir visų atkatčikų motinos UAB „Vykdomasis“ įsčiose užgimė kūdikėlis. Jėzusėliau! Iš prakartėlės žvelgė romios, protingos naujai išinkubuoto mero akys, įkūnijančios geriausias buvusiųjų savybes. Tarsi avytė Doli nekalto kūdikėlio veidu.

„Aleliuja! Užaugęs bus meras Sartauskas”, - nusprendė trys Bankelio&Co laborantai.

„Aleliuja”, - atitarė dešimties skerdyklon vedamų socdeminių avinėlių banda, o jų griaudingi balsai įsiliejo į iškilmingas politinio klono krikštynas. Aleliuja... ir dar penkiskart aleliuja kartojo šešiolika liberalaus elgesio krikštatėvių ir krikštamočių...

„Beee“, – griaudžiai subliuvo iš bandos išspirtos trys soclibų avelės.

„Kaip nors“, - pasikasė barzdą avinėlių piemuo Žakaris, iš tolo stebėdamas savo bandą su dygstančiomis vilkų iltimis.

Kol ganytojas iš tolo ganė ir mylėjo, avinėliai ir krikštamotės rinkosi prie prakartėlės ir atnašavimus kūdikėliui atnašavo. Po dešimtinę. Tiesa, tuo metu vienas avinėlis išspardytus dantis rankiojo – už tai, kad avinėliu būti nenorėjo, pribuvėjos bandą užsiundė. Še tau už merą, še tau už tautos palaikymą! Nudažė juodai, spyrė į užpakalį ir liepė laikytis nuošaliai. „Ne, tas ne iš mano bandos“, - barzdą toliau kasė ganytojas. 

 „Duokit 100 dienų,” – sužviegė valdiškomis „babulkomis“ apkaišytas politinis klonas, išvirtęs iš prakartėlės mero klonas ir atverdamas plaaaačią burną bei ištiesdamas didžiuuuules priekines lapočkas. „Tikrai – visos geriausios savybės“, - unisonu sugiedojo laborantai.

„Toli eis, - pagalvojo nuo sovietmečio spenių atjunkytos ir nukaršusios pribuvėjos. – Dar toliau eitų, jeigu pasamdytume... Na tokį, kaip premjero šamaną... – piktosioms žiniasklaidos dvasioms nuo kūdikėlio atbaidyti…” – mintis dūmojo, viltis vyniojo ir seilę varvino žabalės pribuvėjos. Tik susizgribo: vai vai – biudžeto maišas kiauras. O savų „babulkų“ - ajajai kaip gaila. Teks pačioms nuosavais liežuviais rašeivas užganėdinti. Ne veltui po suolais partkomuose nudailinti instrumentai rūdija.

100 dienų neprireikė. Ne dienom, o valandomis augo politinis klonas, nuo politinio nabašninko atskeltas. Bet apie nabašninkus, net ir politinius, – gerai arba nieko. Todėl apie pastarąjį – motininį – nepagailėsime gerų žodžių. Vyras buvo iš stuomens ir iš liemens. Visų galų specialistas, kaip sakoma – toks prie ūkės visuomet pravers. Ir taksi vairuoti mokėjo, ne vienai moteriškei galvą susuko (oficialiai – antrai), apie vamzdžius nusimanė – atseit, buvo biškį santechnikas ar kažkas panašaus. Žinom tokius. Bet, žentas tai buvo liuksusinis. Tikra uošvės svajonė – uošvę mylėjo, nors ir gimine nelaikė, žmonos kaip velnias kryžiaus bijojo, tai ir „babulkomis“ lepino. 

Ne ubagų karalius, bet neprastas variantas Bankeliui&kompanijai. Daug gero nuveikė, bet ėmė ir galiojimo laikas pasibaigė. Kaip tų zuikių iš reklamos – batareikos nepatvarios pasirodė. Tad virkauja klono motina – moriturus te salutat. Politika – netrukus bus moriturus, o sveikinti nebėra su kuo. Nebent šiltas kampelis atsiras prie valdiško lovio, po to, kai užaugęs klonas kokį pensininką laukan ištūrins. Ir baigsis krokodilų gienų ašaros čeburaškoms vietinėms.

Klonas užaugo greičiau nei tikėjosi optimistės pribuvėjos ir laborantai.

„Mauči, boba, o tai į snukį gausi“, - kartą klasikės kūrinyje perskaitė klonas. Geras dalykas ta klasika. Šmaukš per ausį vienam, kad neklauso ir leidimus ne tiems kam reikia išdavinėja. Sakė barzdonas iš Seimo – Tvarka turi būti. Į kalėjimus uždaryti, supūdyti!..

„Von iš Vykdomojo“, - nepaklususiam maršrutą parodė klonas. „Aš juk iš savų...“ - žiojosi išvarytasis iš Vykdomojo rojaus.

„Išeinu, išeinu, savo noru...“ - čia jau kita skubiai daiktus rinkosi Valpurgijos nakčiai brėkštant. „Tvarka bus“, - džiūgavo barzdonas su pribuvėjomis.

Ganytojas barzdos nebesikrapštė – bandą iš pusantro avinėlio skaičiavo. Skaičiuok neskaičiavęs, kai banda išsilakstė, klonas su pribuvėjomis į barzdą pučia, o nusivylusios tautos debesys tvenkiasi.