Bene archeologinę iškaseną primenantiems laiptams sprendimo atgimti dar nėra.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiaulių šaligatvių būklė pamažu gerėja, miesto Geležinkelio stotis jau džiaugiasi nauja skulptūrine kompozicija, netrukus savo išsipildymo sulauks dar keli meniniai akcentai, papuošiantys miesto širdį.
Tačiau kitos teritorijos iki šiol laukia jei ne meniškos, tai bent jau rūpestingos rankos. Budrios miestiečių akies netenkina priešais S. Daukanto gimnaziją esantis skveras, miesto širdyje esantis amfiteatras ir tuščias plotas Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos pašonėje. Artimiausi šių zonų kaimynai buvo santūrūs, reikšdami nuomonę – visur norėtųsi ir praktiškumo, ir estetikos, ir balanso, bet yra kaip yra.
Skvere – laiptų likučiai
Prieš Šiaulių S. Daukanto gimnaziją esantis skveras išties rėžia akį. Jo centre esantys laiptai apaugę žolėmis, bemaž sutrupėję – tad kyla mintis, kad toks archeologinį radinį primenantis pjedestalas krūmams geriau išnyktų. Vis dėl to S. Daukanto gimnazijos direktoriaus Vytauto Kantausko nuomone, skveras tvarkomas užtektinai. „Kas tas apleistumas – kad kokio fontano nėra? Laiptai nutrupėję, kas be ko, bet daug kur jie yra nutrupėję. Dabar kaip tik žiūriu pro langą – normalus, pagal, tarkim, Šiaulių miestą, pagal žolės nupjovimą ir medžių priežiūrą. Niekas jais per daug nesinaudoja, judėjimo tokio didelio nėra“, - svarstė V. Kantauskas.
Paklaustas, ar nenorėtų matyti gyvesnio ir gražesnio skvero, V. Kantauskas nebuvo konkretus. „Na, daug ko noriu. Jūs, pavyzdžiui, per langą norėtumėte matyti kažkokius senus pastatus, kažką labai gražaus. Gal aš irgi norėčiau kažkokios gražios skulptūros, fontano, bet pagal mūsų gyvenimo sąlygas ir visa kita, akies tas skverelis nerėžia. Nei jis prišiukšlintas, nei jis ką, mes, gimnazija, jį tvarkome, šiukšles aprenkame. Pagal mūsų standartus, jis tikrai normaliai sutvarkytas“, - sakė V. Kantauskas.
Pasak mero patarėjo Vaclovo Vingro, skverui prie S. Daukanto gimnazijos, deja, sprendinio šiuo metu nėra. „Kalba apie šios teritorijos tvarkymą seniai vyksta, jau kelinti metai yra diskutuojama, kaip jį tvarkyti, ar tiesiog viską nušluoti nieko naujo nepastatant. Buvo visuomeninių iniciatyvų, štai armėnų bendruomenė norėjo imtis skvero ir ten palikti savo žymenį, tai buvo prieš vienerius metus. Bet tvarkymo darbų apimtis ir galima kaina – iš tiesų didžiulė, tad iniciatyva sustojo dėl objektyvių priežasčių“, - sakė V. Vingras. Dabar tiesioginių iniciatyvų, pasak V. Vingro, neteko girdėti. „Tiktai vieną žinau, kad svarstant 2015 m. biudžeto planą, deja, šita vieta neįeina į „Urban“ programą. Tai iš tiesų nėra centrinė miesto vieta. Bet šitas dalykas projektuojamas, tai reikėtų duoti sutvarkyti miesto infrastruktūros skyriui, elementariai numatant lėšas. Ten gali būti tiesiog tarpinis sprendinys, reikėtų sutvarkyti, o paskui, mano supratimu, ieškoti kokio gražaus meninio akcento“, - kalbėjo V. Vingras.
Dykvietė bibliotekos pašonėje
Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė neslėpė, kad pro bibliotekos langą norėtųsi gyvesnio ar bent jau praktiškesnio vaizdo. „Tai iš tiesų nėra didelis plotas, bet būtų maloniau, jeigu jis būtų sutvarkytas. Mes ten turime šešis metrus nuo savo pastato, kuriuos privalome prižiūrėti. Juos ir prižiūrime – nupjauname žolę, bet viso labo tiek, nelabai daug ką ten ir galime padaryti“, - sakė R. Žirgulytė, svarstydama, kaip būtų galima panaudoti likusį plotą.
Pasak jos, tai nėra tas plotas, kuris atrodytų jauki vieta akiai. „Nors pasakyti, kad jis būtų apleistas ir nesutvarkytas – irgi negali“, - pridūrė bibliotekos direktorė.
Kažkada, pasak R. Žirgulytės, būta idėjos, kad minėtame plote bibliotekos lankytojams galėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau dėl įvairių techninių reikalavimų to padaryti neįmanoma – tam ji per maža, nėra atitinkamų įvažiavimų, išvažiavimų ir pan.
„Užtektų ten gražios vejos, bet ir gera veja kainuoja nemažus pinigus. Galbūt būtų galima ir suoliukus čia padaryti ir medelį pasodinti, - sakė R. Žirgulytė.
V. Vingras pripažįsta, kad teritorija prie P. Višinksio bibliotekos tiesiog prašosi išorinio dailės kūrinio. „Nedidelė plynė reikalauja kažkokio dekoratyvinio akcento. Iš pradžių gali būti paprasčiau – toks tarpinis variantas, atokvėpio vieta. Bet ši aikštelė yra arti gatvės, ten poilsio variantas netinka, ypač kai už kelių žingsnių yra parkas. Mano supratimu, galėtų būti kelios vietos prisėsti, bet rekreacinės zonos nepadarysi, kadangi per daug arti yra transportas, triukšmas, tad ten galėtų būti nebent keli suoliukai“, - komentavo V. Vingras.
Amfiteatras dar atgims
Kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus patikino, kad jis nesižavi dabartine amfiteatro būsena. „Pirmiausia jis kaip statinys nėra normaliai padarytas. Kadangi renginius ten darome, tai galiu pasakyti, kad scenos danga nėra gera. Pavyzdžiui, breiko šokėjai gali rakštį įsivaryti labai lengvai. Sėdimos vietos – tarpai dideli, bet yra kaip yra. Žodžiu, mes turime ką pasakyti“, - sakė V. Stonkus.
Pats amfiteatro principas yra geras, pasak V. Stonkaus, čia į vykstančius renginius gausiai renkasi miestiečiai. „Iki galo amfiteatras nėra įgyvendintas, nes reikėtų patalpų inventoriui bei persirengimui. Dabar renginiams reikalingą inventorių pasiliekame Šiaulių universiteto dailės galerijoje. Reikia sceną pastatyti, o ji kainuoja. Kad būtų kažkoks stogas, būtų tikrai gerai. Kai vyko bigbendų festivalis, kalbėjome poterius, kad tik nelytų“, - kalbėjo V. Stonkus.
Kaip sakė mero patarėjas V. Vingras, amfiteatro laukia atnaujinimas. „Amfiteatrą be abejo reikia atnaujinti, viskas daugmaž yra sutrešę. Tad grįžtame prie „Urban“ programos. Dabar pristatinėja investicijų skyrius, vyksta vieši aptarimai, kokias miesto vietas ir dalis iš tų pinigų reikėtų tvarkyti, tai amfiteatras įeina į tuos pinigus. Tad dabar turi būti parengtas techninis projektas, darbo brėžiniai, ką ten reikia keisti, bet čia yra architektų darbas: palikti projektą, koks yra, ar kažką keisti“, - komentavo V. Vingras.
Amfiteatrą prikels „Urban“ programa.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
