Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykusioje spaudos konferencijoje buvo kalbama apie kaulų čiulpų donorystę.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykusioje spaudos konferencijoje buvo kalbama apie kaulų čiulpų donorystę. Prasidėję mokslo metai į Šiaulių miestą po atostogų sukvietė jaunimą, todėl medikai suskubo priminti, kad visi jauni žmonės nuo 18 iki 35-erių metų gali užsiregistruoti donorų registre ir prireikus tapti donorais. Sergantiems kraujo ligomis sunku rasti tinkama kaulų čiulpų donorą, todėl gali būti, kad užsiregistravusieji taip ir nebus pakviesti tapti donorais.

Kaulų čiulpų donorystė
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, kad kaulų čiulpų donorystė labai svarbi, nes Lietuvoje labai progresuoja kraujo ligų diagnostika ir gydymas. „Džiaugiamės, kad Lietuva yra įtrauka į tarptautinį donorų registrą, todėl mūsų pacientų transplantacijai yra surandami kaulų čiulpų donorai iš kitų šalių“, - sako V. Makštutienė.
Negiminingų kaulų čiulpų donorų registre yra užsiregistravę apie 10 tūkstančių lietuvių, iš kurių - 500 šiauliečiai. Kiekvienais metais Lietuvoje yra atliekama apie 50-60 kaulų čiulpų transplantacijų: kaulų čiulpai persodinami pacientams, kuriems operacijos indikaciją nulemia diagnozė. Iš žmonių, kuriems buvo atlikta transplantacija, 80 procentų sudaro suaugusieji ir 20 procentų vaikai.
„Tam, kad būtų rastas tinkamas, reikia ištirti mažiausiai 300 potencialių donorų. Kuo didesnis registras, tuo lengviau surasti reikiamą donorą. Vien iš Lietuvos donorų registro rasti tinkamą donorą sunku, todėl apie 80 procentų kaulų čiulpų donorų atkeliauja iš Vokietijos ir Lenkijos. Tai šalys, kurios turi senas donorystės tradicijas ir kuriose jaunimas labai aktyviai dalyvauja donorystės registruose. Todėl ir mūsų piliečiams reikėtų nepamiršti, kad sveikatos problemų galime turėti visi ir pagalbos gali prireikti mums patiems“, - sako gydytoja Neringa Mikalauskienė.

Norinčių padėti – daugėja
Gydytojai pastebi, kad dažnai sužinojus, kad serga artimas, į ligoninę suplūsta tos šeimos draugai ir pažįstami, kurie nori užsiregistruoti donorų registre, nes taip tikisi padėti. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai be jokio raginimo ateina žmonės nusiteikę padėti sergantiems.
„Nebūtinai reikia tapti donorais, kad padėtume sergantiems. Ne visi ir gali būti donorais dėl savo prastos sveikatos, tačiau visi galime skleisti informaciją apie donorystę ir taip padėti sergantiems. Pavyzdžiui, trijų vaikų mama norėjo užsiregistruoti donorų registre. Paklausus, kodėl ji tai daro, išgirdau, jog niekas negali žinoti, kada jos vaikams gali prireikti pagalbos. Norėtųsi, kad ir kiti pasektų šiuo gražiu pavyzdžiu ir taip mąstytų“, - sako N. Mikalauskienė.
Negiminingų kaulų čiulpų donorų registre gali užsiregistruoti visi sveiki 18-35 metų žmonės, tačiau donuoti galima iki 55 metų. Lietuvoje ši registracija vykdoma šešiose gydymo įstaigose, tarp kurių - ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Atvykus į kaulų čiulpų donorų registracijos vietą yra užpildoma anketa ir sutikimas, paimami kraujo mėginiai. Kai atrenkama, kad donoro kaulų čiulpai tinkami recipientui, galima rinktis jų paėmimo būdą: kaulų čiulpus donuoti duodant kraujo ar tiesiogiai juos paimti iš kaulų čiulpų. Abiem atvejais po kaulų čiulpų davimo žmogaus organizmas atsistato per dvi savaites ir, pasak N. Mikalauskienės, šalutinių veiksnių sveikatai nelieka.
„Daugelis žmonių, susipažinę su kaulų čiulpų donoryste, susiduria su mitais, kad procedūra bus skausminga ar po to žmogus taps neįgalus. Tačiau tai netiesa“, - teigia N. Mikalauskienė.