A. Petryla užaugęs norėtų būti geru lauko teniso žaidėju.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Dvylikametis šiaulietis „Romuvos“ progimnazijos penktaklasis Augustas Petryla apsilankyti Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pakviestas ne dėl kokių nors iškrėstų eibių. Ketvirtadienį policijos muziejuje jam buvo pareikšta padėka už pagalbą policijai. Policijos atstovai berniukui įteikė vaikų pamėgtą teisėsaugininkų simbolį – šunelį Amsį už tai, kad demaskavo ir policijai padėjo sulaikyti plėšimu įtariamą 21-erių metų šiaulietį E. P.
Grasino sudaužyti
Pastarasis šiaulietis reikalų su policija yra turėjęs ne vieną kartą. Jis teistas už vagystes, ne kartą baustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės bei būdamas neblaivus. Paskutinį kartą jis į pareigūnų rankas pateko dėl dvylikamečio A. Petrylos apiplėšimo – jis pagrobė vos prieš kelis mėnesius berniukui tėčio padovanotą išmanųjį mobilųjį telefoną. A. Petrylos sumanumas – puikus pavyzdys, kaip reikia elgtis ir nepasimesti kritinėse situacijose.
Nusikaltimo objektu berniukas tapo sausio 8-ąją. Moksleivis apie 15 valandą eidamas į lauko teniso treniruotę Gardino gatvėje prasilenkė su vienu vaikinu ir pajuto, kad šis ėmė sekti iš paskos. Kai nepažįstamasis berniuko paklausė, kiek dabar valandų, A. Petryla pasielgė labai apdairiai – nors jo kišenėje ir buvo mobilusis telefonas, tačiau jo neištraukė valandoms pasižiūrėti, o atsakė, kad valandų nežino, nes telefonas išsikrovęs. Tačiau jį persekiojęs vaikinas buvo atkaklus ir pareiškė, kad telefonas negali būti išsikrovęs, nes berniukas ką tik juo šnekėjęs. Nepažįstamasis pareikalavo atiduoti susisiekimo priemonę arba priešingu atveju žadėjo jį sudaužyti. Incidentas baigėsi grumtynėmis. „Vyriškis suspaudė mano riešus“, – pasakojo A. Petryla. Nors dvylikametis tvirtai laikė rankoje suspaudęs mobilųjį, tačiau jėgos buvo nelygios ir telefonas atsidūrė pas užpuoliką.
Sekė įtariamąjį
Po savaitės, sausio 15-ąją, A. Petryla, eidamas Dainų mikrorajone esančiu pėsčiųjų bulvaru, pamatė jį apiplėšusį vaikiną. Berniukas surinko bendrojo pagalbos centro numerį ir netrukus išgirdo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo balsą. Pareigūnas, išgirdęs, kad berniukas atpažino jį apiplėšusį asmenį, paprašė neišjungti telefono, palaikyti su juo ryšį ir nedelsdamas ten išsiuntė patrulių ekipažą.
„Tą akimirką neišsigandau. Galvojau, kad negaliu praleisti progos, nes vėliau tokios galimybės gali nebebūti. Norėjau, kad šį vyriškį kuo greičiau pagautų, šiek tiek bijojau, kad jis manęs nepamatytų ir neatpažintų. Todėl stengiausi kuo toliau eiti nuo jo“, – pasakojo berniukas. A. Petryla, išlaikydamas saugų 50 metrų atstumą, sekė paskui įtariamąjį ir budėtojui pasakojo apie jo judėjimo kryptį. Aido gatvėje, ties prekybos centru, pareigūnai nusikaltėliui uždėjo antrankius.
Norėtų būti teniso žaidėju
„Vėliau man parodė to vyro dokumentą, kad iš nuotraukos atpažinčiau, ar tai tikrai jis. Per atpažinimą dar penki vaikai patikino, kad jis yra pavogęs ir jų telefonus. Kai kurie jų atgavo savo telefonus“, – pasakojo A. Petryla. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė patvirtino, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog sulaikytasis iš vaikų buvo pavogęs ne vieną mobiliojo ryšio telefoną ir nežinia, kiek dar laiko būtų užpuldinėjęs praeivius ir atiminėjęs iš jų vertingus daiktus. Drąsus berniuko poelgis užkirto tam kelią. Jo tėveliui už sūnaus pilietiškumo ugdymą įteikta Angelo sargo skulptūrėlė.
„Labai džiaugiamės, kad sūnus be streso, visiškai ramiai sureagavo į tai. Žinoma, baiminomės, bet reikia dėkoti policijai, kad davė teisingus nurodymus Augustui“, – sakė berniuko tėtis Mečislovas Petryla. A. Petryla paklaustas, ar užaugęs norėtų tapti policijos pareigūnu, papurtė galvą. „Norėčiau būti geru lauko teniso žaidėju“, – sakė jis.
