Mūsų politikai į  dešiniuosius ir kairiuosius paprastai skirstomi pagal tai, kuria ranka šie daugiau linkę griebti. Griebti galima stambiu mastu, pavyzdžiui, sklypais, bet galima ir iki kiosko nusismulkinti, nelygu koks pagedimo laipsnis.

Tačiau ir kairiesiems, ir dešiniesiems, ir amžinai viduriuojantiems centre būdingi kai kurie pakrypę rinkėjų griebimo būdai. Todėl artėjant rinkimams pateikiame dažniausiai pasitaikančių tokių nukrypimų, sąrašą – subalansuotą rinkimams, bet tinkantį ir po rinkimų.

Trumpas rinkiminių  nukrypimų žodynėlis

Dendrofilija – iškreiptos meilės medžiams nepainiokite su žaliųjų ir meile gamtai. Ir žalieji, ir raudonieji, ir visų kitų atspalvių politikos veikėjai myli tai, kas žalia ir padaryta iš medienos: „baksus“, basanavičius, kudirkas, vydūnus ir t. t.

Fetišistus itin traukia negyvi daiktai. Jie labai panašūs į dendrofilus, nes irgi labai myli popierėlius su V. Kudirkos arba Vydūno atvaizdu. Tinka ir sklypai, namai, automobiliai ir pan.

Kai kas, pavyzdžiui, įsimyli kėdę. Laiko duknas įspraudęs, net braška, nagais kabinasi, laikosi iš paskutiniųjų – nenori išsiskirti. O išsiskyrę  su savo meilės objektu akyse džiūsta, dingsta veido blizgesys, krenta svoris, veide užgęsta gyvenimo meilė. Žodžiu, labai sunki liga, kurią gali pagydyti tik sugrąžintas meilės objektas. Todėl praradusieji mylimąją trejus metus kenčia, kol ketvirtaisiais vėl išsirengia į meilės žygį.

Agalmatofilija įprastai diagnozuojama tiems, kurie pernelyg myli statulas, lėles, manekenus ir kitus panašius daiktus. Politikoje šia liga dažniau serga tos pačios partijos atstovai, įsimylėję ženkliukus su mylimų vadų atvaizdais ar net natūralaus dydžio jų „fotoprintus“.

Froteurizmas – trynimasis į kitus žmones be jų sutikimo. Sunkiai nuspėjama liga, kurios paūmėjimo ciklas – kas ketveri metai. Kai kam – ir dažniau, priklausomai, kaip susidėlioja įvairūs rinkimai. Ši liga atpažįstama iš ūmai pasikeitusio elgesio. Jeigu staiga pripuola, čiumpa už rankos, ilgai krato meiliai šypsodamasis – žinokite, tai greičiausiai froteuristas. Nepykite ant žmogaus, nes jis sunkiai negaluoja ir pats nesuvokia, ką daro.

Jei fotografuodamasis politikas apsikabina – irgi būkite atsargūs. Nors ir nėra tinkamas pavyzdys, tačiau kažką panašaus eksmeras Vytautas Juškus darydavo. Jei pradžioje fotografuodamasis su kokiais nors sportininkais kraštelyje kukliai stovėdavo, tai po to ėmė į vidurį brautis.

Tiesa, yra ir sunkių  froteurizmo stadijų, kai tarp eilinių būti nebe lygis –  tai lipa, braunasi per galvas. Tai – jau praktiškai nebeišgydoma. Arba, kaip sako liaudies išmintis, kreivą tik lenta ištiesins.

Nedaug, bet per rinkimus pasitaiko ir savotiškos nekrofilijos požymių. Myli politikai net Anapilin iškeliavusius. Laiškus rašo, skambina, pas save rinkimų sekmadienį prie urnų kviečia. Tokios savotiškos meilės apraiškų per vienus iš praėjusių rinkimų „paksininkų“ gretose pasitaikė.

Kraujomaiša – dažniau pasitaiko valdžioje esantiems. Liaudyje šis susirgimas švogerizmu vadinamas. Praktiškai neišgydomas, STT skalpeliais neišoperuojamas ir plinta kaip kiaulių gripas. Virusas paprastai tyko valdžios kabinetuose: vos užeina koks silpnesnio imuniteto pilietis – ir čiumpa už gerklės. Amba!

Narcisizmas – tai įprastas politinis susirgimas. Ajajai kaip politikai myli save: ir protingas, ir sąžiningas, ir išsilavinęs, ir į kairę niekada neina, ir tautą myli, dieve dieve... 

Savotiška narcisizmo atmaina yra parafilinis infantilizmas (buvimas kūdikiu). Tai – amžina politinė skaistybė ir visiškai nekaltas prasidėjimas.

Žiūri iš televizoriaus ekrano nekaltas kūdikėlio veidas: „Neėmiau kyšio, provokacija, politinis susidorojimas!“

Kitas nekaltas jėzusėlis virkauja: „Šmeižikiški užsakomieji straipsniai! Nenusidėjau su uošvės sklypais, nesupainiojau interesų ir naudos jokios asmeninės neturėjau ir neturėsiu“.

Trečias slyvine nosimi šniurkščioja: „Kokios mergos, kokie baliai – melas! Į Sibirą... tai yra, į  teismą paduosiu, kompensaciją prisiteisiu!“  

Sadomazochizmas - sadizmas ir mazochizmas vienu metu. Tokio sadomazochizmo pavyzdžių apstu visoje Lietuvoje. Antai rėkia: „Mus puola, gelbėkit!“ Ir tuo pat metu kiša koją oponentui. Žodžiu, iš veido labai panašūs į tuos jau minėtus parafilinius infantilus.

Ginekofilija paprastai vadinamas vyro lytinis interesas, susijęs su naujomis moterimis, jų „užkariavimu“. Tik rinkimuose lytis jau nebe tokia svarbi – tinka visi pilnamečiai, kas dar kruta ir gali nukrutėti iki rinkimų apylinkių. O jeigu nebenukruta – tai pasirengę ir nuvežti, ir alumi su dešra pavaišinti.

Šitie – ginekofilai – tai įkyriausi. Visur jų pilna – ir gatvėje, ir namuose, ir darbovietėse. Vilioja iš televizorių ekranų, lenda per pašto dėžutes, braunasi į namus. Tokį tik įsileisk į trobą – iš kailio išsiners, dovanomis apipils, žiū jau ir „užkariavęs“ ir jau pas kaimyną braunasi. Beje, kažkodėl į namus vaikščioti labiausiai paksininkai ir darbiečiai pamėgę...

Partenofilija – vadinamas vyro interesas, susijęs su naujų nekaltų merginų „užkariavimu“. Paprastai tai pasireiškia politiškai nekaltų mergelių ir bernelių viliojimu į partiją. Sako, pastaruoju metu politiniai partenofilai itin aktyviai darbuojasi, taigi būkite atsargūs ir atsargios, o tai prarasite politinę nekaltybę.

Robotų  fetišizmas – kol kas dar nepastebėtas nukrypimas, tačiau yra pavojus, jeigu valdžia įteisins balsavimą internetu. Maža ko tie fetišistai prisigalvoti gali...

Taigi, sveiki atvykę  į fetišistų, sadomazochistų ir kitų -istų  vakarėlį, kuris prasidės jau netrukus.