
Visuomenininkų pastangos gelbėti Rėkyvos durpyną ir ežerą yra bevaisės – oficialūs kreipimaisi į aukščiausius šalies pareigūnus lieka iki galo neišgirsti, o atsakingos institucijos, panašu, tik imituoja darbą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių visuomenininkai, raštu kreipęsi į Europos parlamento narį Rolandą Paksą dėl Rėkyvos ežero problemų, atsakymo sulaukė ne iš paties europarlamentaro, bet jo bendrapartiečio, aplinkos ministro Valentino Mazuronio. Nebūtų buvę nieko keista, kad už aplinkos apsaugą atsakingas žmogus kalba apie savo srities reikalus, tačiau atsakymas suglumino – jis buvo, liaudiškai tariant, „iš kitos operos“.
Kreipėsi raštu
Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija dėl Rėkyvos ežero problemų šiemet raštu kreipėsi į Europos parlamento narį R. Paksą (partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas). Rašte visuomenininkai atkreipė dėmesį, kad problemos dėl Rėkyvos ežero keliamos jau dešimt metų, o mokslininkai siūlo palaipsniui riboti ūkinę veiklą ežero baseine, kur kasamos durpės. Ežeras senka, jo baseinas mažėja, o problema keliama jau daug metų. Rėkyva įtraukta į šalies didžiausių ežerų dešimtuką. „Ežero plotas didėja, bet pats ežeras seklėja, o baseinas traukiasi. 1989 m. dėl ūkinės veiklos prarasta net 61 proc. ežero baseino ploto“, - pažymima rašte.
Durpyno kasimus vykdo AB „Rėkyva“. „Jei ankstesniais metais ji durpes išgaudavo trupininiu būdu, tai pastaruoju metu – gabaliniu“, - pastebi visuomenininkai. Prieš trejus metus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių skyriaus valdyba buvo atlikusi tyrimą ir nurodė, kad pagal Europos direktyvą bet kokie veiksmai, kurie gali reikšmingai paveikti teritoriją, turi būti atliekami tik po galimo poveikio teritorijai vertinimo.
Panašiu laiku prieš trejus metus į Aplinkos ministerijai pavaldų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą (ŠRAAD) kreipėsi ir pati AB „Rėkyva“ su raštu dėl veiklos programos nepateikimo ir poveikio aplinkai vertinimo. „Tačiau reikia manyti, kad vertinimo iki šiol nėra. Kodėl? Kodėl nėra kaupiamos lėšos tokių kaip AB „Rėkyva“ iškastų durpynų atstatymui – rekultivacijai? Kodėl nėra laikomasi Europos direktyvos“, - europarlamentaro teiravosi visuomenininkai.
Atsakymas suglumino
„Tvarkietis“ R. Paksas pagal kompetenciją raštą persiuntė savo bendrapartiečiui, aplinkos ministrui V. Mazuroniui, kurio atsakymas visuomenininkus suglumino. Paprastai tariant, visuomenininkai klausė apie batus, ministras atsakė apie ratus, t. y., apie durpyno drenavimą. Ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo raštą ir sudarė darbo grupę, kurią sudarė ministerijos, taip pat ministerijai pavaldžios Lietuvos geologijos tarnybos, ŠRAAD bei Šiaulių miesto aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Darbo grupės nariai nuvyko prie Rėkyvos durpyno ir įvertino bendrovės „Rėkyva“ naudojamo durpių telkinio būklę. Didžiausią dėmesį darbo grupė skyrė durpyno sausinimo sistemos būklės įvertinimui, nors visuomenininkai teiravosi visiškai kitko.
„Apžiūros metu buvo stebėti atkasti keli neveikiantys požeminio drenažo vamzdžiai, kurie bus pakeisti naujais, o iškasti grioviai užversti tomis pačiomis durpėmis. Būtent šie darbai, susiję su neveikiančių drenažo vamzdžių pakeitimu, pašalinio stebėtojo gali būti palaikyti durpyno sausinimo griovių gilinimu“, - rašoma V. Mazuronio pasirašytame rašte.
Raštą ruošę ministerijos klerkai tik pastebėjo, kad „skundo teiginiai neatitinka tikrovės – Rėkyvos telkinio įtakos aplinkai kompleksinio monitoringo (stebėsenos) programa įgyvendinama nuosekliai. Prieš dvejus metus buvo atlikta kompleksinė parengtų studijų apie Rėkyvos ežero būklę ir galimą eksploatuojamo durpyno įtaką ežerui ekspertizė, kurios išvadomis ir rekomendacijomis vadovaujasi durpių telkinį naudojanti įmonė“, - atsakoma rašte. Bet į pagrindinį klausimą – kodėl nesivadovaujama Europos direktyva bei kodėl nėra kaupiamos lėšos durpyno atkūrimui, nebuvo atsakyta.
Mokslininkai įžvelgia pavojų ežerui ir draustiniui
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ anksčiau skelbė, kad ne viena grupė mokslininkų, analizavusių durpių kasimo įtaką Rėkyvos ežerui bei draustiniui, nustatė, jog pavojus yra. Dar 2007-2008 metais Šiaulių miesto savivaldybės užsakymu Lietuvos geologijos institutas atliko studiją ir konstatavo, kad durpių kasyba kelia pavojų Rėkyvos ežerui, draustiniui bei turi įtakos kitiems neigiamiems ekologiniams padariniams.
Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų išvadas, jog kasamas durpynas neigiamai veikia ir draustinį, ir Rėkyvos ežerą, dar kartą patvirtino Valstybinis žemėtvarkos institutas. Šis institutas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atliko dar vieną studiją ir parengė specialų Rėkyvos botaninio-zoologinio draustinio tvarkymo planą. Nustatyta, kad aplink Rėkyvos botaninį-zoologinį draustinį išsidėstę išeksploatuoti pelkės plotai daro neigiamą įtaką išlikusioms santykinai natūralioms draustinyje esančioms pelkinėms buveinėms bei jų augalijai ir gyvūnijai.
Siekdami išsaugoti Rėkyvos ežerą visuomenininkai jau anksčiau kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus, teisėsaugininkus, aplinkosaugininkus. Pareigūnai konstatavo, kad bendrovė privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau bendrovės veikla kažkodėl nestabdoma, nors poveikio aplinkai vertinimas neatliktas. Panašu, kad ir šį kartą atsakingos institucijos užsimerkė prieš problemą.



