Zita KATKIENĖ

Balandžio 27-ąją minima Medicinos darbuotojų diena.  Ši diena pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė pirmąją Sveikatos komisiją. 2004 metais Sveikatos apsaugos ministro iniciatyva pradėta minėti ši šventė. Šventės sumanytojai šią dieną siūlė rengti medikų susibūrimus, konferencijas, dalintis darbo patirtimi. Ta proga sveikiname visus Šiaulių miesto gydytojus. Profesinės medicinos darbuotojų šventės proga „Šiaulių naujienos” gydytojams pateikia keletą klausimų:

1. Visada malonu, kai šventė. Tačiau gydytojui ši diena visada yra normali darbo diena - gal tik vieni kitiems dažniau nusišypsome ir praskaidriname vienas kitam nuotaiką.

2. Vakar gydymo įstaigoje nebuvo atliekamos planinės operacijos ir buvo surengta šventė  medikams. Tradiciškai direktorius Petras Simavičius pasakė šventinę kalbą, pasveikino kolegas. Medikų pasveikinti atėjo vyskupas, miesto, apskrities valdžia. Geriausiems įteikti apdovanojimai. Džiugus ir šventinis akcentas - talentingų atlikėjų: dainininkės Dianos Tiškovaitės ir aktorės Dalios Stirbytės pasirodymas. Šiandien teks dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijos surengtame šventės minėjime.

3. Manau, jog ne tik šiandien - niekada medikui nebuvo lengva. Šios profesijos žmogui visada tenka didelis darbo krūvis, mediko specialybė reikalauja didelės psichologinės įtampos. Didėjantis gyvenimo tempas ir mūsų darbe sukuria daugiau įtampos - tai sąlygoja augančios technikos galimybės, sudėtingesnė situacija. Visur šiandien nėra lengva - ne tik medikams.

4. Aš neskaičiuoju nei padėkų, nei apdovanojimų, tai ir pasakyti negalėčiau. Nors manau, jog ligonių dėkingumo - daugiau. Esu, matyt, pakankamai laimingas žmogus, nes nestinga ir vieno, ir kito.

5. Visas kitas gyvenimas, kuris atitolina nuo darbo ir atsakomybės, praskaidrina kasdienybę. Tai ir  bendravimas su kolektyvu, teatras, kelionės, knygos.

1. Yra tam tikras tos dienos akcentas. Savyje jauti, jog diena kitokia, ypatingesnė medikui.

2. Rytoj bus respublikinis medikų paminėjimas, į kurį esu pakviestas. Žinau, kad būsiu pagerbtas, bet nesakysiu kaip. Kai gausiu, tai ir pasakysiu. ( A. Norvaišai šiandien sveikatos apsaugos ministerijoje bus įteiktas Nusipelniusio gydytojo vardas., red. past.)

3. Per 37-erius darbo ligoninėje metus buvo visokių reformų, visokių pinigų skirstymų. Šiandien dejuoja viso pasaulio medikai - visems blogai. Tačiau šiandien yra vienkartiniai švirkštai, yra modernios technologijos, ko anksčiau nebuvo. Ta prasme gydytojui lengviau. Manau, jog jei savo darbą myli, sunkumo niekada nejauti. Jei sunku - kam tą darbą dirbti?

4. Manau, jog visko savo vietoje reikia. Gal valdžia galėtų dažniau žmogų įvertinti - čia, matyt, nuo amžiaus man taip atrodo. Smagu, kai pažymi, kai įvertina. Ligoniai mūsų irgi nėra tokie, kurie nuolat dėkoja. Europos šalyse, ypač Prancūzojoje, „ačiū” - normalus dalykas. Mūsų bendravimas kitoks...

5. Tas įvertinimas man praskaidrino gyvenimą - tikrai, kam čia meluoti. Praskaidrina ir savo metų  supratimas. Man - 65-eri ir nusprendžiau atsisakyti vadovo darbo. Tegu vadovauja jauni. Labai blogai, kai ateina aštuoniasdešimt, o dar vis jautiesi nepakeičiamas.

1. Ne - tikrai neišskirtinė. Mes, medikai, neturime tokios pagarbos profesinės šventės proga, kaip kitų profesijų žmonės. Mes štai sėdime su sesute ir galvojam - nors ačiū kad kas nors pasakytų...

2. Ne, ne - tikrai nedalyvausiu, vakar buvo ligoninėje kažkoks minėjimas - labai norėjau nueiti. Bet - prieš darbą, man priėmimas, niekaip negaliu atidėti, nes žmonės iš anksto užregistruoti. Norėčiau kad vakare kas į teatrą ar koncertą pakviestų. Reikės pačiai ką nors pakviesti. Juk oras - toks puikus, nuotaika - šventinė.

3. Labai sunku šiandien gydytojui. Nes žmonės prastai gyvena. Gydytojas norėtum padėti, o negali - tyrimai mokami, o žmogus neišgali. Visaip vertiesi, kombinuoji, kad žmogui būtų lengviau. O juk gydytojas turėtų gydyti, o ne galvoti, kaip spręsti materialinį nepriteklių.

4. Turbūt nei vieno, nei kito nepatiriu. „Tu tik dirbk, pinigų nėra”, - girdi iš valdžios. Norėčiau tokių ligonių, kuriems gydytojo žodis - šventa. Sakai, kad vaiką reikia ištirti, kad jis gali užaugti, šiandien liliputų nebėra - visi užauga. Bet tėvams - nereikia, koks užaugs - toks gerai. Skambini firmoms, prašai, kad nuvežtų, jei tėvai neišgali. Bet kai išgali ir nesirūpina - nusvyra rankos.

5. Man nuotaiką praskaidrintų  valstybės dėmesys žmogui. Norėčiau turėti galimybę nusipirkti reikiamą knygą, patinkantį drabužį, naują chalatą, nes šis jau sudryžęs. Bet va - šviečia saulytė ir nuotaika jau praskaidrinta.

1. Šventės prasme ta diena išskirtinė. Darbo - įprastinė darbo diena. Džiaugiamės, kad kolektyvas darnus, susiklausęs. Nors aplinkui - įvairios permainos, poslinkiai, bet susikaupiam ir dirbam įprastą darbą. Krizės sąlygomis džiugina ir moralinės šventės.

2. Kolektyve tikrai jokio minėjimo nebus. Medicinos darbuotojų pagerbimas vyks Vilniuje, į kurį ir važiuoju.

3. Moraliai visuomenėje šiandien gydytojui pats blogiausias laikas. Anksčiau pakakdavo pasakyti, kad esi gydytojas, ir jau sulaukdavai pagarbos. Dabar už gydytojus blogesnių nebūna. Stebina kartais toks visuomenės ir medikų susipriešinimas, nors medikas dirba labai sunkų ir atsakingą darbą. O kiek dar mokosi, kad juo taptų?

4. Dažnai ateina ligonių  artimieji ir dėkoja. Ypač tie, kuriems teko patiems keletą  mėnesių ar savaičių slaugyti sergantį seną žmogų. Jie supranta, koks tai sunkus darbas. Man malonu, nes juk dėkoja kolektyvui, džiugu, kad supranta, jog medikai dirba sunkų darbą.

5. Praskaidrintų nuotaiką  visuomenės atsikvošėjimas, noras suprasti, kad gydytojas niekada tyčia nepadarys blogai. Gali suklysti, bet kenkti - tikrai nė vienas. Gal aš pesimistiškai kalbu?..

1. Bus eilinė darbo diena. Daug dirbsim, daug operacijų, daug ligonių. Juk prasideda vasaros sezonas - daugėja vaikų traumų, ligų.

2. Buvo vakar ligoninėje šventinis minėjimas. Šiandien nebus nieko. Mūsų šventė nėra tokia populiari, kaip mokytojų, kai net į darbą nereikia eiti. Gydytojai turi dirbti - neįmanomi dalykai, kad gydytojai darbe švęstų. O namie - pažiūrėsiu. Jei kas pasveikins, gal ir švęsiu.

3. Gydytoju dirbu nuo 1976-ųjų  metų. Man atrodo, jog anksčiau tą patį padarydavome, tik dirbdami iš peties - savo pirštais, nuovoka. Šiandien - daug lengviau, nes naujos technologijos, patirties bagažas - dideli pagalbininkai. Man dirbti gydytoju niekada nebuvo sunku.

4. Nelaukiu nei valdžios paskatinimų, nei ligonių dėkingumo. Tačiau smagiau, kai pasako kas „ačiū”. Man smagiausia, kai diagnozė teisinga, kai po operacijos ligonis sveiksta. Mano charakteriui nėra būtinas kitų dėmesys ir dėkingumas.

5. Šiandien nuotaiką  praskaidrintų kiekvienas, kuris paskambintų ir pasveikintų, prisimintų.  „Šiaulių naujienos” - pirmosios paskambino ir pasveikino. Pakėlėte nuotaiką ir praskaidrinote likusią dieną.