„Atsitiktinių žmonių“ iš Teigiamo įvaizdžio komisijos stumdomas dizaineris ir kraštotyrininkas Vilius Puronas pirmą kartą neslėpė nuoskaudos ir atvirai klausė, kokia kūryba ar išugdytais mokiniais garsūs patys komisijos nariai, smaugiantys idėjas.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.

                                                             

Mykolas DEIKUS

Šią savaitę nuo bulvaro esančios arkos turėtų būti nukabintas miesto valdžią ir Teigiamo miesto įvaizdžio kūrėjus papiktinęs „Damoklo kardas“. Ta proga bulvaro autoriai, tarp kurių - ir kardo sumanytojas Vilius Puronas, bandė žodžiais užkapoti Teigiamo miesto įvaizdžio kūrėjus. Ir miesto vadovams kliuvo.

„Susidūrėme su gilia kultūrine problema“, - prabilo meninio akcento autorius, dizaineris ir Savivaldybės tarnautojas V. Puronas. Teigiamo miesto įvaizdžio komisija, net neapžiūrėjusi naujojo akcento, jį sukritikavo ir pareiškė, kad „Damoklo kardui“ ne vieta kabėti po arka, esančia šalia viešbučio. V. Puronas savo kardą pakabino tik prisidengdamas Kovo 11-osios švente ir pažadu netrukus nukabinti.

„Per pastaruosius dešimt metų nebuvo nė vieno pasiūlymo, kurį priimtų nuoširdžiai. 2008-aisiais iš skulptoriaus Gedimino Pyrago, miestui norėjusio padovanoti Kristaus skulptūrą, padarė nusikaltėlį. Sužlugdyta Kinčinaičio iniciatyva - kelerius metus iš eilės vykę metalo skulptūrų projektai „Kontrapunktas“, - vardijos Europoje Šiaulius išgarsinusios „Geležinės lapės“ autorius ir bulvaro bendraautorius V. Puronas.

Kalbėdamas apie pačių Teigiamo miesto įvaizdžio komisijos narių, tarp kurių beveik nėra kuriančių žmonių, idėjas, V. Puronas konstatavo: „Pamatai bankrotą“. 

V. Puronas neslėpė, kad jį pribloškė komisijos vertinimai, esą „Damoklo kardas“ yra agresijos simbolis ir supriešins šiauliečius. „Jeigu esi doras - eik po kardu, jeigu ne - eik aplinkui“, - emocingai kalbėjo akcento autorius. Jo žodžiais, ateinančiais metais viešbutyje gyvens sportininkai ir didžiulis būrys miesto svečių, kurie turės ką papasakoti apie Šiaulius.

„Bent jau arkos kolonas nudažėme - kalbame apie skonį ir gražius dalykus, bet pamirštame susitvarkyti“, - pabrėžė „Damoklo kardo“ autorius.

Vienas iš bulvaro autorių, architektas, vienas iš partijos Tvarka ir teisingumas lyderių, Valentinas Mazuronis teigiamai vertino „Damoklo kartą“ ir užsiminė, kad ir prie P. Višinskio gatvės esančioje arkoje galėtų atsirasti dar vienas simbolis. „Tai etiketė, kurią dėl ambicijų norima sumenkinti“, - apie V. Puronui metamus „skardininko“ įžeidinėjimus kalbėjo V. Mazuronis. „Jeigu yra galimybių padaryti iš aukso - aš už. Kūryboje gerumui ribų nėra“, - gynė kardo autorių.

Abu bulvaro bendraautoriai parašė kreipimąsi į miesto merą Genadijų Mikšį, kuriame prašoma nenukabinti „Damoklo kardo“. „Ydinga nedaryti nieko ir ieškoti priežasčių tam nedarymui pateisinti. Jaučiame, kad būtent ši tendencija pastaruoju metu tapo vyraujanti Šiauliuose“, - teigiama rašte merui. Ir „kapojamas“ administracijos direktorius Vladas Damulevičius, patvirtinęs „idėjų ir kūrinių pateikimo aprašą“, kuris vadinamas idėjų žlugdymu. Kliuvo ir įvaizdžio komisijai - ne generuojančiai idėjas, o saugančiai „neaišku ką ir draudžiančiai viską, neaišku kodėl“. 

Spaudos konferencijoje turėjo dalyvauti ir mero pavaduotoja, V. Mazuronio bendrapartietė Daiva Matonienė, tačiau neatėjo. 

 

Redakcijai į rankas pateko ir kitas Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialisto, dizainerio, bulvaro bendraautoriaus V. Purono laiškas, adresuotas Teigiamo miesto įvaizdžio komisijai. Pateikiame ištraukas.

***

Darbas Savivaldybėje, kaip joks kitas, būdamas atsakingas, reikalaujantis triūso ir žinių, tapo atsitiktinių priklydėlių šiltnamiu, savo sprendimus dangstančių po kolektyvinės atsakomybės širma. Susiformavo toji gliti, neapčiuopiama biurokratijos terpė, kurios nekenčia absoliuti dauguma Lietuvos piliečių. Tėvynė darosi atgrasi...

***

Mieste visais laikais buvo gabių žmonių, o mieste - geranoriškumo ir patriotizmo, t. y., vištų, nešusių aukso kiaušinius, jei šnekėti finansinėmis sąvokomis. Net sunkmetyje Šiauliai pabiro „tūkstantmečio suoliukais“, kuriuos finansavo paprasti žmonės, Rėkyvoje pastatytas „Bajoras Karpis“, mieste - „Šiaulių dvylis“, „Geležinė lapė“, kiti kūrinėliai, nepalietę plonos miesto piniginės. Ar žinote panašių reiškinių mūsų šalyje? Kaimyninėse?

***

Prisiminkite 2008 metais tautodailininko Gedimino Pyrago fiasko dėl nevykusio bandymo miestui padovanoti granitinę Kristaus stovylą, - dailininką prilyginote nusikaltėliui! O sužlugdytą V. Kinčinaičio šaunią iniciatyvą - kelerius metus iš eilės (2003-2008 m.) vykusius metalo skulptūrų plenerus „Kontrapunktai“? Nešnekėkite apie tvarkos būtinumą, apie reglamentus, bet dėkite kortas ant bačkos. Kiek meno kūrinių jūsų „tvarkos“ dėka atsirado Šiauliuose per pastarąjį dešimtmetį? Kodėl ir kam mokėta alga už rezultatų nebuvimą? Nesidangstykime sunkmečiais, vadovų kaita, „reglamentais iš viršaus“. Praktika rodo priešingai.

***

Neturite miesto veido kūrimo strategijos. Tai - intelektualinis procesas, ne politinė kampanija ar mitingas.

***

Dabartinė Teigiamo įvaizdžio komisija - vien reikalingos institucijos parodija, septyniolikos (!) atsitiktinių žmonių telkinys, daugumos su miesto įvaizdžiu neturėjusių nieko bendro. Net vienas kitas diplomo savininkas negali pasigirti nei kūrybine biografija, nei žinomais mokiniais. Tokiems nešti savas idėjas - kūrėjo prestižą profanuoti. Juk neskaitysi nemokšoms minimalaus penkerių metų estetikos kurso paskaitų. O kur praktinė, technologinė, socialinė patirtis, įdirbis, apie kurį net kūrėjų terpėje nebūna vienareikšmių nuomonių?

***

Nematę kūrinio, nesiteikę jo apžiūrėti, ignoruodami mūsų autorių nuomonę, komisijos nariai pateikė išvadas. Štai jos. 

Rekomendavo kardą montuoti Saulės mūšio vietovėje - Jauniūnuose. Išvadų autoriai „nežinojo“, kad... Jauniūnai – ne Šiauliuose, o Joniškio rajone... kad šiauliečiai architektas A. Černiauskas ir skulptorius G. Lukošaitis jau yra parengę monumentalaus įprasminimo projektą...

***

Komisija išvadose neakcentavo cinkuotos skardos technologijos (V. Puronui už tai priekaištaujama, - red. past.), bet drąsiai galėjo siūlyti auksą, granitą, varį ar platiną, blogiausiu atveju - pinigų, kurių neturėjo. Siūlė makaronus.

***

Pagrindinis argumentas: kabėdamas virš miesto kardas neigiamai veiks susipriešinusią visuomenę, nes „Damoklo kardas“ - agresijos simbolis ar panašiai. Po juo, girdi, bus nejauku praeiti. Nesijaudinkite, tam reikalui iš abiejų gatvės pusių dar 1986 metais esame palikę 4 m pločio pravažiavimus gaisrininkų mašinoms, ūkiniam transportui ir nedorėliams. Vaikščiokite į sveikatą, jei turite griekų, tas dorų žmonių neliečia.

***

Belieka prieigose tekstu paaiškinti visas kardo-milžino kraugeriškas savybes, ir jis garsins Šiaulius po visą platųjį pasaulį per viešbučio svečius, turistus, sportininkus, ugdys optimistus ir jaunimą. Nes juokas – geriausias vaistas nuo visų ligų, išskyrus viduriavimą.