Vasarą  Šiaulių valdžia palaimingai atostogavo, o globotiniams pristigo pinigų maistui. 

Zita KATKIENĖ

Panaikinus apskritis ir savivaldybei perdavus globos bei medicinos įstaigas,  kyla reali išgyvenimo grėsmė. Sutrikusio vystymosi vaikų globos namai nuo liepos 1-osios dienos iki vakar gyveno be jokio finansavimo - ir atlyginimams, ir vaikų išlaikymui negavo nė skatiko. Ateitis baugina ir Globos namų gyventojus bei Priklausomybės ligų centro darbuotojus, nes Vyriausybė taip karpo finansavimą, lyg čia gyvenančiųjų ir dirbančiųjų poreikiai tik mažėtų.

Nors nuo liepos 1-osios dienos Šiaulių apskričiai priklausiusios kai kurios švietimo, globos ir sveikatos priežiūros įstaigos perduotos Savivaldybei, tačiau tik ketvirtadienį vykusiame savivaldybės Tarybos posėdyje patvirtinti šių įstaigų nuostatai, įstaigų vadovai įpareigoti pasirašyti šiuos nuostatus ir įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale. Įstaigų vadovai teigia, jog tai - tik formalumas, nekeičiantis nei jų, nei įstaigų gyventojų kasdienybės ar gerovės.

Labiausiai įstaigų vadovai baiminosi, jos gali kilti problemų dėl finansavimo. Ir akivaizdu, kad bijota ne be pagrindo. Šiaulių sutrikusio vystymosi vaikų globos namai šiuo pereinamuoju statuso keitimo laikotarpiu liko be skatiko ir nuo liepos 1-osios darbuotojai gyveno be atlyginimų, o  kūdikiai - be... maitinimo. Badauti, žinoma, niekas jiems neleido, tačiau ir išgyventi, kai sąskaitoje - apvalus nulis, pasak Sutrikusio vystymosi vaikų globos namų direktorės Raimondos Mažonavičienės, „reikėjo kažkaip“.

Kolektyvas buvo priblokštas, kai po liepos 1-osios, statuso pakeitimo ir perėjimo į savivaldybės priklausomybę dienos, į sąskaitą  nebuvo pervesta nė lito. „Aš visą mėnesį  gyvenau su telefonu rankose”, - šypsosi direktorė, prisiminusi streso kupinas dienas. Skambinti teko ne tik į Savivaldybę, kur kasdien išgirsdavo atsakymą, jog lėšos nepervedamos iš ministerijų. Tada direktorė nusprendė pati „judinti” ministerijų biurokratus, kur, kaip paaiškėjo, ir buvo užstrigęs finansavimas, skirtas Sutrikusio vystymosi vaikų globos namams.

„Aš išsiaiškinau, kad sveikatos apsaugos ministerija pinigus turi pervesti finansų ministerijai, o ši - savivaldybei. Kur pinigai užstrigo - neaišku”, - pasakoja direktorė ir džiaugiasi, kad pinigai pasiekė įmonės sąskaitą ir darbuotojams atlyginimai sumokėti. 

Dar labiau direktorę bauginai tai, kad išgyventi metų be skolų, jau dabar aišku, nepavyks. Nuo šių metų pradžios, pasak R. Mažonavičienės, sumažintas finansavimas, tačiau iki metų  vidurio dar pavyko jį subalansuoti. „Dabar jau aišku, kad metus baigsime su skolomis, nes pabrango komunalinės paslaugos, elektra, o finansavimas mažesnis”, - baiminasi vadovė, nebežinanti, kaip dar galima būtų sutaupyti, kad gydymo įstaigai nereikėtų imtis pačių drastiškiausių priemonių - mažinti atlyginimus ar atleisti žmones.

Dar pavasarį  savivaldybės Tarybos sprendimu nuspręsta perimti ne vieną tuomet dar apskričiai priklausiusią viešąją įstaigą. Tarp jų ir - Globos namus, ir Priklausomybių ligų centrą. Nors baigiasi tik vasara, tačiau minėtų įstaigų vadovai jau suka galvas, kaip reikės išgyventi, kaip pasibaigs metai ir juos pasieks jau sumažintas valstybės finansavimas.

Seimo narys Valerijus Simulik pabrėžia, jog reformai akivaizdžiai nebuvo pasirengta ir paskubėta ją vykdyti, todėl kenčia niekuo dėti darbuotojai ir vaikai. „Savivaldybė perėmė įstaigas, todėl turėtų pakovoti, minti ministerijų slenksčius“, - sakė politikas. Jo kolega narys Edvardas Žakaris įsitikinęs, jog miesto valdžia neturėjo priimti sprendimo perimti šių įstaigų į savo rankas, kol Vyriausybė negarantuos jų tolesnio finansavimo. „Ypač skaudu, kad kentės vaikai, ir taip jau nuskriausti likimo”, - sako Seimo narys, kalbėdamas apie valdiškuose globos namuose augančius vaikus, kuriems išlaikyti valstybė skirdavo nemažus pinigus. Deja, Savivaldybė, Seimo nario žiniomis, neužsitikrino, kad vaikus ir toliau pasieks finansavimas.

To nežino ir Globos namų direktorius Rimantas Žąsinas. „Sužinosime, kai planuosime kitų metų biudžetą, o tai bus spalio-lapkričio mėnesį”, - kalbėjo ir Sutrikusio vystymosi vaikų globos namų direktorė Raimonda Mažonavičienė.

Globos namai, pasak direktoriaus Rimanto Žąsino, neturi mokinio krepšelio, nors čia mokosi ir gyvena mokiniai. Globos namai ir iki šiol išlaikomi iš valstybės bei Savivaldybės biudžeto lėšų. Deja, iki šiol neaišku, ar valstybė ir toliau finansuos Globos namus, kai jie tapo savivaldybės įstaiga. „Mes iki šiol gyvename nežinomybėje”, - teigia direktorius. Niekas direktoriui nepaaiškina, ar nebus nutrauktas valstybės finansavimas kitais metais. „Šiam, antram pusmečiui, pinigai buvo skirti ir nė dienos nevėlavo, tačiau ar bus skirti kitais metais - niekas nepatvirtina”, - neslepia susirūpinimo vaikų globos įstaigos vadovas.

Šiuo metu įstaigoje gyvena 45 vaikai, kuriuos 100 procentų išlaiko valstybė, kas mėnesį jiems skirdama po 2451 litą. Likusiems vaikams išlaikyti jau nuo 2007 metų valstybė skiria tik po 520 litų, o skirtumą, pasak direktoriaus, priduria Savivaldybė. „Niekas nežino, nėra ko paklausti”, - sako direktorius, pats jau išvaikščiojęs visais biurokratų labirintais, bet aiškumo taip ir nesulaukęs. Iki šiol niekas nieko nežino, niekas nieko nenusprendė.

Žinoma, laiko dar yra ir šiandien gyventi Globos namų auklėtiniai dar turi iš ko. „Mes jau vos išsilaikome, teko atleisti darbuotojus”, - neslepia nuo liepos 1-osios Savivaldybei atitekusio Priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas.

Tiesa, tokia situacija susiklosčiusi ne dėl to, kad įstaiga iš likviduoto apskrities viršininko administracijai pavaldumo perėjo į Savivaldybės globą. Ketvirtadienį miesto Tarybos sprendimu patvirtinti ir šios įstaigos nuostatai, belieka juos įregistruoti registre, ir biurokratiniai reikalai pasibaigs - visi popieriai, įrodantys centro priklausymą savivaldybei, bus sutvarkyti.

Finansinės problemos, pasak direktoriaus, prasidėjo dar metų pradžioje, kai Vyriausybė koeficientą sumažino nuo 128 iki 122 už  privalomuoju sveikatos draudimu nedraustą žmogų. Deja, Priklausomybės ligų centro paslaugomis naudojasi nemažai sveikatos draudimo neturinčių asmenų, ir finansinė situacija greitai pasikeitė į bloga. Juolab kad sumažėjo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimas, kurį gydymo įstaigai skiria ligonių kasos.

„Pas mus jau du dirbantys gydytojai dirba po pusę etato, teko keletą žmonių ir iš darbo atleisti”, - apgailestauja Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius E. P. Zevertas. Pagal esamus koeficientus, visi Lietuvos priklausomybių ligų centrai, pasak direktoriaus - blogiausioje padėtyje tarp šalies biudžetinių įstaigų, kur dar taikomi didesni koeficientai. Kol toks bus valstybės požiūris, nebebūsią nei kam dirbti, nei kam gydyti priklausomybės ligomis sergančiuosius.