2013-10-26 15

Ekonomistė A. Maldeikienė: „Nesu bankų pasamdyta, tiesiog turiu sveikas akis: mūsų rinka nestabili, nelabai pelninga, tai bankai ir pradeda ieškoti išeičių.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Kai kas mėnesį mokesčių lapelių pluoštu nešini praveriame bankų skyrių duris, negalime nepastebėti – bankų įkainiai už operacijas grynaisiais auga sparčiau nei patys mokesčiai. Čia susiduriame su situacija, kai vos galą su galu suduriantys žmonės už banko paslaugas yra priversti atseikėti nemenką menko šeimos biudžeto dalį, o bankininkai siūlo „išeitį“ - mokėti internetu, nepaisant to, jog ne visi tokią galimybę turi ir sugeba ja naudotis. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiruošęs kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad būtų atliktas tyrimas, ar bankai nesusimokė už pinigų pervedimą reikalauti aštuonių litų mokesčio.

Įkainiai pasiekė aukštumas
Eiliniai piliečiai, nelaukdami tų tyrimų pabaigos, jei tik įmanoma, mokesčius už komunalines paslaugas grynaisiais moka prekybos centruose, spaudos kioskuose, kredito unijose – ten, kur įkainiai nesiekia nė lito. Besinaudojantys elektroninės bankininkystės sistema spėja, kad jų džiaugsmas – pigesni mokesčiai už įmokas – trumpalaikis dalykas, nes bankai dideliais įkainiais „išbandę“ mokančius grynaisiais klientus, gali sukelti įkainius ir už paslaugas internetu.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad Lietuvoje veikiančių bankų įkainių operacijoms grynaisiais pinigais didinimas yra absoliučiai natūralus procesas.
„Mano supratimu, bankai elgiasi labai logiškai. Dauguma visų operacijų bankuose atliekama grynaisiais, nes turime didelį „šešėlį“, o bankams brangu išlaikyti darbuotojus, kurie dabar atlieka grynai techninį, mechaninį darbą“, - sako A. Maldeikienė.
Ekonomistės teigimu, Lietuva švedų bankams negeneruoja jokio pelno, nuostoliai šiame sektoriuje yra gana dideli. Nors pastaruoju metu vis akcentuojama, kad bankai gauna didelį pelną, bet sumoka valstybei labai mažus mokesčius, bet neskaičiuojama, kiek prieš tai bankai turėjo nuostolių.
„To pelno beveik kaip ir nėra, nes jei pasiskolini 100 tūkst. litų, o kitais metais gauni 50 tūkst. litų pelno, nereiškia, kad esi 50 tūkst. litų turtingesnis. Tai tik rodo, kad tavo skola sumažėjo 50 tūkst. litų“, - paaiškina ekonomistė.

Įkainis – „išeikite iš banko“
A. Maldeikienė sako, kad jos turimomis žiniomis, Lietuvoje veikiantys bankai ieško pirkėjų, kurie perpirktų šitą sektorių dėl šalyje apmirusios ekonomikos. Bankai pajamų šaltinių turi tikrai mažai: paskolų teikiama santykinai mažai ir jos yra gana rizikingos, tad lieka tik komisiniai.
„Abejoju, ar tie (bankai, - red. past.), kurie ateis, padarys operacijas nemokamas. Dabar kredito unijos viską daro nemokamai, bet bijau, kai jas pradės tikrinti, išaiškės, kad nemokamų pietų nebūna. Juk viską nemokamai darė ir „Snoras“, ir Ūkio bankas“, - teigia ekonomistė.
Kartu ji pripažįsta, kad nors bankai didindami įkainius elgiasi logiškai, tie įkainiai yra tikrai „nesveiko proto“: „Ta paslauga tikrai tiek nekainuoja, nes tai yra įkainis „išeikite iš banko“. Tai yra, bandoma priversti žmones atsiskaityti negrynaisiais, nes internete juk niekas nepasikeitė.“

Situacija – prieštaringa
A. Maldeikienė mano, kad dėl susidariusios situacijos kaltę turėtų prisiimti ir dalis bankų klientų.
Pavyzdžiui, jos teigimu, kiekvieno mėnesio 10-ąją dieną bankus užplūsta pensininkai vien tam, kad pasitikrintų, ar jiems pervedė pensijas. Sužinoję, kad pervedė, pensininkai išeina už tą paslaugą nesumokėję, o bankas už tą darbą turi mokėti darbuotojams atlyginimus.
Pasak ekonomistės, bankininkystė yra verslas, kurio pelnas susideda iš paskolų aptarnavimo, skolinimo verslui, skolinimo gyventojams. Todėl kol Lietuvos ekonomika yra nestabili, kol žmonių pajamos neauga, o verslas neranda naujų nišų, šalyje ir yra tokia prieštaringa situacija.

 
Straipsnių peržiūros
94551830
Į viršų