2015-03-10 05

Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai sudarytų patrauklesnes sąlygas lietuviams bankrutuoti savo šalyje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Bankrotas nenaudingas ne tik Lietuvai, bet ir kreditoriams bei pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Be to, skolingi lietuviai renkasi tą Europos Sąjungos valstybę, kurioje bankroto procedūrų režimo reguliavimas jiems būna palankiausias. Deja, lietuviai dažniausiai bankrutuoja ne mūsų šalyje. Dėl to, kad jie bankrutuoja užsienyje, Lietuva praranda nemažai mokesčių į valstybės biudžetą.

Siūloma trumpinti bankroto procedūrų trukmę
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, siekdama, kad bankrutuojantys asmenys neišvyktų, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms pateikė svarstyti ir įvertinti Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo pakeitimais siekiama lengvinti bankroto procedūras: trumpinti bankroto procedūrų trukmę nuo 5 metų iki 3 metų, suteikti galimybę skolininkui išsaugoti įkeistą turtą ir t. t.
„Problema ta, kad bankų asociacija prieštarauja siūlomiems pakeitimams. Be to, lyginant su Latvija ar Anglija, net jeigu Lietuva priimtų pasiūlymus, vis tiek atsiliktų nuo galimybės greitai ir patogiai skolas nusirašyti“, – sako bankroto grupės vadovas Algirdas Radušys.
Anot jo, Lietuvoje bankrutuojančių asmenų, turinčių daug skolų, yra pakankamai nemažai. Jie paprastai linkę slėpti savo pajamas, būti šešėlyje, kad antstoliai negalėtų išieškoti jų gaunamas pajamas. Todėl jeigu mūsų šalis sudarytų sąlygas asmenims bankrutuoti paprasčiau, jie galėtų lengviau pradėti naują gyvenimą. Dirbtų legaliai, turėtų mokėjimo korteles, galėtų deklaruoti pajamas ir grįžti į normalų, įprastą gyvenimą.
Vienas esminių siūlomų įstatymo pakeitimų – bankroto procedūrų (kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo) trukmės trumpinimas nuo 5 metų iki 3 metų. Bankroto proceso terminų trumpinimas, tikėtina, sudarytų patrauklesnes sąlygas lietuviams bankrutuoti savo šalyje, kadangi nereikėtų perkelti ekonominių interesų centro, sumažėtų kaštai bankroto procesui.
„Pakeitimą vertinu teigiamai, kadangi tai leistų skolininkui kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviu rinkos dalyviu. Esmė ta, kad iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus nemokumo planą, reikia mokėti mėnesines įmokas, kurios gali siekti nuo 100 iki 200 eurų per mėnesį. Sutrumpinus bankroto proceso eigą, žmonės neabejotinai sutaupytų. Be to, sutrumpėjusi procedūrų trukmė padėtų išvengti bankroto. Žmonės dirbtinai neišvažiuotų į užsienį, kad galėtų bankrutuoti ten“, – pabrėžia A. Radušys.

Siekiama užtikrinti asmens pragyvenimo šaltinį
Kitas nemažiau svarbus Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimas – galimybė skolininkui išsaugoti turtą bankroto proceso metu. Teisinis nemokumo reguliavimas leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos narių pragyvenimo šaltinį. Leistų bankroto proceso metu skolininkui ir kreditoriui susitarus neparduoti įkeisto turto, kuris būtinas poreikiams tenkinti ar tolesnei individualiai veiklai vykdyti.
Pasak bankroto grupės vadovo, anksčiau galimybės skolininkui išsaugoti turtą bankroto proceso metu nebuvo. Tačiau akcentuoja, kad net įteisinus šį pakeitimą tokia galimybė būtų apribota.
„Apribojimai būtų taikomi tais atvejais, kai būsto vertė mažesnė nei paimto būsto paskola. Tuomet tas būstas vis tiek būtų parduodamas varžytinėse“, – aiškina specialistas.
Šiuo metu jeigu bankrutuojantis asmuo turi registruoto turto, kurio antstolis dar nėra išieškojęs priverstine tvarka, privalo jį parduoti, nepaisant to, kad tai paskutinė arba vienintelė gyvenamoji vieta, kuriame bankrutuojantis asmuo gyvena.
„Siūlomas pakeitimas padėtų bankrutuojantiems asmenims būstą išlaikyti savo rankose. Tačiau praktika rodo, kad jie atsineša 2007 – 2008 metų būsto kreditus, kurie yra didesni nei pati būsto kaina. Juk šiuo metu būsto kaina 40 – 50 proc. mažesnė“, – akcentuoja bankroto grupės vadovas.
Specialisto teigimu, Lietuvoje anksčiau buvo svarstomi pasiūlymai, kad bankui grąžinus būstą asmuo taptų nebeskolingas, nepaisant to, kad buhalteriškai skola lieka. Tačiau pasiūlymai neprasiskynė kelio į dienos šviesą.

Planuojama pagerinti skolininko padėtį
Projekte taip pat numatoma galimybė asmeniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ūkininko veikla arba numato tokia veikla verstis, prisiimti skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Tokiu nauju reglamentavimu pagerinama skolininko padėtis, kadangi suteikiama galimybė užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, nėra nutraukiamas asmens aktyvus vaidmuo rinkoje, nesunaikinami jau suformuoti socialiniai bei ekonominiai ryšiai.
Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, siūloma nustatyti, kad tik tas įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms, būtų parduodamas varžytynėse. Siūloma nustatyti, kad fizinio asmens bankroto proceso metu sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas būtų prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams. Tokiu būdu būtų išvengta papildomų administravimo išlaidų.

Rekomenduoja remtis kitų valstybių praktika
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas bei pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, akivaizdu, kad Lietuva, kaip moderni šalis, eina kitų šalių jau pramintu keliu, siekdama asmenims, kuriems nepalankiai susiklostė gyvenimo aplinkybės, padėti kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl aktyviai dalyvauti šalies ekonominiame gyvenime.
„Anksčiau žmonės skolindamiesi neturėdavo minties, kad tų pinigų negrąžins arba viską nusirašys per fizinių asmenų bankrotą. Pasirodo, kad bankrotas yra naujiena tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams, nes protingi argumentai ne visuomet prasiskina šviesą rengiant teisės aktus. Ūkio ministerijos pasiūlymai, lyginant su nusistovėjusia tvarka, yra pakankamai inovatyvūs. Manau, įstatymo leidėjas galėtų imtis drąsesnių žingsnių. Tačiau, žinoma, geriau įgyvendinti tokius nei visai jokių“, – svarsto A. Radušys.
Vis dėlto bankroto grupės vadovas sako, kad siūlomi nauji įstatymų pakeitimai būtų naudingi tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Tuomet asmenys galėtų greičiau bankrutuoti, o kreditoriai – bankrutuojantį asmenį geriau prižiūrėti ir aktyviau dalyvauti pačioje bankroto procedūroje.

 

 
Straipsnių peržiūros
94479227
Į viršų