Pasaulio lietuvių bendruomenė nori balsuoti internetu ir dvigubos pilietybės. Apie šiuos norus visai neseniai priminė naujai išrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Dalia Henke. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ
Nemaža dalis lietuvių išeivių neturi gerų galimybių rinkimų metu išsakyti savo pilietinės pozicijos. Todėl jei Lietuvoje būtų įteisinta galimybė balsuoti internetu, galbūt įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantys lietuviai dažniau balsuotų.
LR Teisingumo ministras Juozas Bernatonis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad teisės aktų projektų paketas, reglamentuojantis balsavimą internetu rinkimų ir referendumų metu, jau yra pateiktas Seimui svarstyti.

Internetinis balsavimas nepanaikintų tradicinio
Remiantis naujausiais sociologinių apklausų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Dar didesnis rėmėjų procentas yra tarp tų, kurie naudojasi internetu kasdieniame gyvenime – apie 70 proc.
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai pasidomėjo, ką apie tai mano teisingumo ministras.
„Aš ne tik pritariu balsavimui internetu, bet ir esu vienas didžiausių šios idėjos rėmėjų ir propaguotojų Lietuvoje. Noriu pabrėžti, kad internetinis balsavimas nepanaikins tradicinio balsavimo – tai yra papildomas balsavimo būdas, todėl žmonės galės pasirinkti, kaip jie nori balsuoti – internetu ar balsavimo dieną pildant biuletenius ranka“, – akcentuoja J. Bernatonis.

Lietuviai aktyviau balsuotų
Ministro nuomone, įteisinus balsavimą internetu išaugtų dalyvaujančiųjų rinkimuose asmenų skaičius. Rinkimuose aktyviau dalyvautų ir užsienyje gyvenantys lietuviai, nes dažnai toliau nuo sostinių, kuriose įsikūrusios Lietuvos atstovybės, gyvenantys žmonės neturi galimybių atvykti balsuoti.
Be to, ne visose valstybėse yra įsteigtos Lietuvos ambasados. Mūsų šalyje yra per 300 tūkst. žmonių su negalia. Pašnekovo teigimu, šių organizacijų atstovai taip pat prašo kuo greičiau įteisinti internetinį balsavimą, nes žmonėms su negalia dažnai būna sudėtinga net iš namų išeiti.
„Balsuojant internetu rinkimų rezultatai būtų apdorojami žymiai greičiau, reikėtų mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui, sumažėtų eilės rinkimų apylinkėse“, – internetinio balsavimo privalumus išskiria teisingumo ministras.

Užtikrintų duomenų saugą
Tuo tarpu nepritariantys tokiai galimybei, dažnai akcentuoja, kad tuomet piliečiai būtų šantažuojami, o balsai – perkami.
Ministras tokią mintį iš karto suskubo paneigti. Anot jo, įteisinus balsavimą internetu balsų pirkimas tikrai netaptų dažnu reiškiniu. Egzistuoja techninės priemonės, kurios padėtų greičiau identifikuoti visus galimus balsų pirkimo atvejus, jeigu tokie balsai būtų perkami.
Tuomet kodėl Seimo nariai šiuo klausimu vis dar nesugeba rasti kompromiso ir nenusprendžia, ką daryti toliau?
„Kai kurios partijos, pavyzdžiui, konservatoriai ir Lenkų rinkimų akcija, baiminasi, kad įvedus internetinį balsavimą už juos balsuos mažiau žmonių. Esu įsitikinęs, kad politikai turi žiūrėti ne to, kas geriau partijoms, o kas yra geriau žmonėms, todėl internetinis balsavimas turėtų būti įteisintas“, – savo nuomonę išsako J. Bernatonis.

Šiauliečių nuomonė išsiskiria
Visai neseniai „Šiaulių naujienų“ žurnalistai klausė šiauliečių, ar norėtų per rinkimus balsuoti internetu. Šiauliečių nuomonė šiuo klausimu išsiskiria. Vieni balsavimui internetu pritaria, kiti – ne. Pritariantys teigia, kad balsuoti internetu būtų patogu neįgaliesiems ir užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Nepritariantys atvirauja, kad nenorėtų savo balso atiduoti internetu, nes nemoka naudotis kompiuteriu ir internetu.

Dviguba pilietybė išspręstų problemas
Šiuo metu, dėl įstatymų netobulumo užsienyje gyvenantys lietuviai, patenka į keblią situaciją. Gyvendami kitoje užsienio šalyje jie nori jaustis visaverčiais visuomenės nariais, bet tuo pačiu nenori atsisakyti savo šaknų ir lietuviškumo.
Viešojoje erdvėje vis dar sklando nuomonės, kad šią problemą pavyktų išspręsti įteisinus dvigubą pilietybę. Deja, šiuo metu, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o tam reikalingas referendumas.
Jis būtų organizuojamas surinkus 300 tūkstančių piliečių parašų, arba Seimo iniciatyva. Referendumu Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją balsavus daugiau kaip pusei visų rinkėjų.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pilietybės atsisakė 294 žmonės, dar 2674 įgijo kitos valstybės pilietybę. Tai – beveik trys tūkstančiai žmonių, kurie galbūt būtų likę Lietuvos piliečiais, jei mūsų šalis būtų jiems leidusi.

Mano, kad reikėtų referendumo
„Aš pasisakau už tai, kad Lietuvoje būtų numatyta galimybė išsaugoti pilietybę emigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų vaikams. Esame maža tauta, negalime lengva ranka atsisakyti tų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo priversti atsisakyti Lietuvos pilietybės“, – pabrėžia Teisingumo ministras.
Jo nuomone, žmonės emigruoja ne iš gero gyvenimo ir ne dėl galimybės gauti kitos šalies pilietybę. Konservatorių valdymo metais dėl finansinės krizės, ekonominio nuosmukio ir nedarbo Lietuvą paliko šimtai tūkstančių nusivylusių žmonių. Kai kurie iš jų neteko Lietuvos pilietybės, todėl dabar reikėtų ieškoti sprendimų, kaip galima būtų grąžinti tuos žmones atgal į Lietuvą arba sustiprinti jų saitus su Tėvyne.
„Konstitucijos pataisos pilietybės klausimu gali būti priimtos tik referendumu, tik tokiu būdu galime keisti 12 straipsnį. Todėl labai svarbus bendras visų politinių jėgų sutarimas dėl tokių pataisų formuluotės. Mano manymu, liberalų siūlymas nėra tobulas. Dėl to turėtume diskutuoti Seime“, – akcentuoja J. Bernatonis.

Dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų ne visi
„Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad šiauliečiai dvigubos pilietybės įteisinimą vertina kontroversiškai.
Vieni mano, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva. Kiti sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei.
Štai, pavyzdžiui, vieni akcentuoja, kad dviguba pilietybė turėtų būti suteikta išskirtine tvarka. Pirmiausia tiems, kurie savo pasiekimais yra nusipelnę Lietuvai.
Aišku, galbūt atsirastų tokių, kurie turėdami dvigubą pilietybę prarastų identitetą su savo šalimi, bet vargu ar tokia situacija būtų labai reali. Todėl reikėtų suorganizuoti referendumą, kad tauta pasakytų, ką apie tai mano.
Tuo tarpu kiti teigia, kad dviguba pilietybė turėtų būti aiškiai apibrėžta įvairiais įstatymais. Pirmiausia turi būti aiški pirmoji ir vienintelė pilietybė, o antroji – suteikiama išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kai žmogus yra nusipelnęs gimtajam kraštui ir pats to labai nori.
Anot šiauliečių, pagrindinė pilietybė visada išliks pirmoji, negali nebūti net kalbos, kad abi pilietybės bus lygiavertės. Juk prigimtinę pilietybę gauname iš savo žemės ir tėvų, o antrąją reikia kažkaip nusipelnyti.